Verslas

2019.03.20 05:30

Vasiliauskas apie spekuliacijas, kad Švedijos bankai gali trauktis iš Lietuvos: be abejonės, nėra ramu

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.03.20 05:30

Antradienio rytą Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas pristatė šalyje veikiančių bankų veiklos ataskaitą. Jis nepraleido progos paminėti Baltijos šalių krečiančio pinigų plovimo skandalo. Reaguodamas į žurnalistų repliką, kad neva dėl pinigų plovimo skandalų iš Lietuvos gali pasitraukti Švedijos bankai, V. Vasiliauskas teigė, kad toks scenarijus turėtų skaudžių ekonominių pasekmių.

Susitikimo metu žurnalistams pasiteiravus, ar pinigų plovimo skandalai Baltijos šalyse gali paskatinti Švedijos bankus pasitraukti iš Baltijos šalių, Vitas Vasiliauskas teigė, kad tokios informacijos neturintis.

„Mes tokios informacijos neturime. Kad galimi tam tikri kažkokie pasikeitimai struktūroje, pavyzdžiui, banke „Luminor“, „Citadele“, tai, be abejo, jie visada yra ant lėkštutės ieškant optimaliausio varianto. Bet apie pasitraukimą aš tikrai nedrįsčiau kalbėti“, – svarstė V. Vasiliauskas ir pridūrė, kad netikslu teigti, jog „Danske Bank“ iš Estijos pasitraukė po pinigų plovimo skandalo.

„Gerokai seniau iki pinigų plovimo prevencijos skandalo jie labai aiškiai sakė, kad išeina iš Baltijos šalių ir koncentruojasi namų rinkoje. Kodėl toks sprendimas buvo priimtas, galima tiktai spėti, bet remtis šita prielaida, kad galbūt pasitrauks (Švedijos bankai iš Baltijos šalių dėl pinigų plovimo atvejų – LRT.lt) – nėra teisinga.

Ar ramu (jei iš Lietuvos pasitrauktų bent vienas iš didžiųjų šalies bankų – LRT.lt), be abejonės, nėra ramu. Kaip ir sakiau, koncentracija (šalyje veikiančių bankų – LRT.lt) yra nemenka ir bet koks pajudėjimas padarytų poveikį ekonomikai. Skolinimas, kuris plėtojasi jau 4 metus, jis paveiktų bendrą vidaus produktą ir ekonomikos augimo tempą“,– galimas bankų pasitraukimo pasėkmes vardijo Lietuvos banko vadovas.

Žurnalistams pasiteiravus, kodėl tokie gandai pasigirsta Estijoje ar Latvijoje, V. Vasiliauskas minėjo, kad įvykių epicentras yra šiauriau nuo Lietuvos, todėl ir nerimas ten yra didesnis.

„Centriniai bankai Latvijoje ir Estijoje nėra atsakingi už priežiūrą. Ten yra atskiros priežiūros institucijos, todėl iš savo kolegų, centrinių bankų vadovų, aš tokių nuogąstavimų taip pat negirdėjau“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

Visus pinigų plovimo atvejus nustatyti sunku

Žurnalistai susitikime pastebėjo, kad „Swedbank“ auditą prieš dvejus metus atlikęs Lietuvos bankas didelių pažeidimų nerado. Vis dėlto, dabar jau žiniasklaidoje skelbiama, kad „Swedbank“ sąskaitose Lietuvoje taip pat galėto būti vykdomos įtartinos operacijos. 

Į tai Lietuvos banko vadovas sureagavo pateikdamas pavyzdį.

„Įsivaizduokite, turime automagistralę ir per ją važiuoja srautas automobilių. Vieni jų be techninės apžiūros, kiti vogti. Įsivaizduokite, kiek mokėjimų pereina per banko sąskaitas. Natūralu, kad visko pasitaiko“, – sakė V. Vasiliauskas. Jis pridūrė, kad po inspektavimo LB įspėjo „Swedbank“ dėl pažeidimų, o šie tuos trūkumus pašalino.

„Po to mes jiems priekaištų nebeturėjome“, – teigė V. Vasiliauskas.

Patys bankai yra atsakingi už pinigų plovimo prevenciją

LB vadovas mano, kad, visų pirma, patys bankai yra atsakingi už pinigų plovimo prevenciją. Bankai nusistato savo tvarkas, pasiruošia infrastruktūrą, kontrolės mechanizmus, vertina rizikas, o apie įtartinas operacijas informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).

Tuo metu Lietuvos bankas užima tik antraeilį vaidmenį. „Mes prižiūrime kaip tos sistemos veikia, ar jos efektyvios, ar rizikos valdomos, ar yra paskirti atitikties pareigūnai. Be abejo, turime ir galimybes taikyti poveikio priemones“, – pažymi V. Vasiliauskas.

Trečiojoje grandies dalyje yra FNTT, kuri užsiima įtartinų transakcijų tikrinimu ir gali jas stabdyti, atlikti ikiteisminius tyrimus. V. Vasiliausko teigimu, Lietuvos bankas aktyviai bendradarbiauja su FNTT.

„Glaudžiai bendradarbiaujame su FNTT. 2017 metais atlikome 9 inspektavimus dėl pinigų plovimo prevencijos, 3 iš jų buvo su FNTT. 2018 metais atlikome 4, du iš jų su FNTT“, – bendradarbiavimo patirtį su FNTT vardino V. Vasiliauskas.

Užsienio piliečių pinigų dalis šalies bankuose maža

Iš visų Baltijos šalių – Lietuvoje yra mažiausia užsienio piliečių ir įmonių (nerezidentų) indėlių Baltijos regione dalis. Lietuvoje ji siekia tik 2,5 proc., tuo metu Latvijoje – 20,3 proc., o Estijoje – 7,3 proc.

„Statistika tokia, kad Lietuvos bankinis sektorius niekada istoriškai neturėjo apetito nerezidentų pinigams“, – teigia V. Vasiliauskas.

Tuo metu vertinant pinigų pervedimus iš Lietuvos į užsienį (ne Europos Sąjungos šalis), galima pastebėti, kad tai sudaro tik nedidelę dalį visų pervedimų. Ne į ES šalis iš Lietuvos pervedama tik 0,4 proc. visų perlaidų, o tai sudaro 3,6 proc. visų pervedimų vertės. Estijoje atitinkamai 0,3 proc. ir 7 proc., Latvijoje – 15 proc. ir 28 proc.

Reglamentai bus dar griežtesni

Siekdamas stiprinti pinigų plovimo prevenciją, Lietuvos bankas teigia, kad didins žmogiškuosius išteklius bei investuos į IT priemones. Pastebima ir tai, kad griežtėja ir ES taikomi reikalavimai.

„Pinigų plovimo prevencijos teisinis reguliavimas yra gerokai pakitęs. (...) Yra patvirtintos didelės baudos. Šiai dienai už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus galima skirti iki 10 proc. bendrųjų pajamų baudą tiek finansų rinkų dalyviams, tiek ir savininkams ar vadovams“, – įspėjo V. Vasiliauskas.

Jis taip pat minėjo, kad ES institucija, kuri nagrinėja bankų atitikties reikalavimus –„Moneyval“, teigimai įvertino Lietuvoje veikiančių komercinių bankų veiklą ir paminėjo, kad Lietuvoje veikiantys bankai aiškiai suvokia pinigų plovimo grėsmes bei savo pareigas, siekiant vykdyti efektyvią pinigų plovimo prevenciją.