Verslas

2019.03.19 10:21

Vasiliauskas įvertino: bankų pajamas labiausiai augino paskolos, pelnas – didžiausias nuo 2007-ųjų

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.03.19 10:21

Nepaisant žemų palūkanų, indėliai Lietuvos bankuose ir toliau auga. Didžiausi šalies bankai ir toliau dirba pelningai (pelnas didėjo 50 proc.), o bankų pajamas labiausiai augino paskolos, Lietuvos banko (LB) surengtoje spaudos konferencijoje antradienio rytą sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Apžvelgdamas šalies bankų sektorių ir jame vykstančius pokyčius Lietuvos banko vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad šalies bankininkystės sektoriuje pasirodė naujų dalyvių.

„Senokai tokio reiškinio nematėme, nors to seniai reikėjo, todėl tikimės, kad naujokai bent kažkiek teigiamai sudrums senbuviams patogią ramybę rinkoje, pasiūlydami vartotojams naujų paslaugų ir išjudindami konkurenciją finansų sektoriuje“, – sakė V. Vasiliauskas.

Banko sektoriuje nuo 2018 metų atsirado trys nauji rinkos dalyviai („Mano bankas“, „European Merchant“ ir „Revolut Bank“), o šiuo metu Lietuvos finansų rinkoje veikia 7 bankai bei 9 užsienio bankų filialai.

„Šiuo metu nagrinėjame dar 5 bankinių licencijų paraiškas. Viena iš jų pilna – universali banko licencija, o keturios specializuotiems bankams“, – sako LB vadovas, tačiau neįvardina, kokie bankai gali ateiti į Lietuvą.

Anot jo, 2018 metais dėl bankinių licencijų išdavimo kreipėsi 40 rinkos dalyvių, tačiau suteiktos buvo tiks trys licencijos.

„Atsakingai žiūrime į licencijavimo procesą ir verslo planus, konservatyviai vertiname naujų rinkos žaidėjų galimybes“, – teigia LB vadovas.

Kreditavimo apimtys didėjo

V. Vasiliauskas pranešime teigia, kad kreditavimo apimtys šalyje didėja, o didėjimas yra stebimas eilę metų.

Visas paskolų portfelis sudarė 20 mlrd. eurų o per metus augimas buvo 6,7 proc. (1,3 mlrd. eurų daugiau nei 2017 metais) Verslo paskolos sudarė 9,7 mlrd. o jų augimas buvo apie 5 proc. Tuo metu paskolos gyventojams augo 8,4 proc. iki 9,5 mlrd. eurų. Daugiausiai skolinama buvo būstui.

„Skolinimą būstui lemė kelios priežastys: pirmoji yra ekonominis ciklas, o kitos priežastys yra aktyvi nekilnojamo turto rinka, žemos palūkanos bei aktyvi skolinimo rinka“, – sakė V. Vasiliauskas.

Palūkanos istoriškai mažiausios

Palūkanos pradėjo šiek tiek augti, tačiau jos vis dar rekordiškai žemai. Mažos palūkanos išliks ir iki šių metų galo. Mažos palūkanos yra susijusios su bankų koncentracija bei Europos centrinio banko vykdoma politika.

V. Vasiliauskas pažymi, kad nors palūkanos yra labai žemos, būsto paskolų palūkanos didėja. 2018 metais jos didėjo nuo 2,09 proc. sausį iki 2,32 proc. gruodį.

Nepaisant žemų palūkanų normų aplinkos, klientų indėlių suma pernai toliau augo daugiau kaip 11 proc. (2,2 mlrd. eurų) ir metų pabaigoje sudarė 22,3 mlrd. eurų.

Didžiausias indėlių augimas – beveik 1,4 mlrd. eurų – fiksuotas paskutinį metų ketvirtį. Tokį šuolį lėmė dėsningumas, kai metų pabaigoje įmonės atsiskaito su tiekėjais, darbuotojais. Prie indėlių augimo daugiausia prisidėjo gyventojai, jų bankuose laikomos lėšos sudarė 60 proc. visų indėlių.

Bankų pelnai didėjo

„Bankai negali skųstis praėjusių metų rezultatu. Po 2 nuostolingų metų 2009 ir 2010 metais, bankai nuolatos auginasi pelną. Bankų pelnas 2018 metais siekė 357,9 mln. eurų ir buvo didžiausias nuo 2007 metų (tada bankų pelnas siekė 370 mln. eurų). Didžiausią pelną bankui atnešė gyventojams suteikiamos paskolos“, – sako V. Vasiliauskas.

Grynosios palūkanos sudarė 62 proc. bankų gaunamų pajamų. Tuo metu grynosios pasalugos ir komisiniai mokesčiai sudarė 30 proc. visų veiklos pajamų.

Dėl aktyvaus skolinimo bankų sistemos turtas 2018 m. paaugo 4,7 proc. ir metų pabaigoje siekė 28,6 mlrd. eurų, įsipareigojimai (jų 86 proc. sudaro indėliai) – siekė beveik 26 mlrd. eurų.

Beveik du trečdalius veiklos pajamų lėmė dėl aktyvaus skolinimo augusios grynosios palūkanų pajamos, didėjo ir pajamos iš paslaugų bei komisinių. Praėjusiais metais Lietuvoje veikiantys bankai ir jų filialai į valstybės biudžetą sumokėjo daugiau kaip 45 mln. eurų pelno mokesčio.

Bendras bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2018 m. pabaigoje sudarė 18,6 proc. Jis buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus – tą lėmė dėl kreditavimo veiklos augantys bankų balansai, lėmę didesnį bankų kapitalo poreikį kredito rizikai padengti.

Pernai bankai ir centrinės kredito unijos turėjo sukaupti papildomą 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą, nuo šių metų birželio 30 d. šis dydis išaugs iki 1 proc. Taip bus padidintas finansų sistemos atsparumas galimiems sukrėtimams.