Verslas

2019.03.19 10:42

Ekonomistai gerina šalies ekonomikos prognozę: gyventojai labiau pajus algų kilimą, nors jos kils lėčiau

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.03.19 10:42

Lėtėjantis kainų augimas, į tėvynę grįžtantys lietuviai, augantis užimtumas darbo rinkoje ir pigių pinigų dūzgės euro zonoje darys teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai.

Taip teigė „Luminor“ banko ekonomistai, pristatę naujausias įžvalgas apie šių metų ekonomines tendencijas. Jie pagerino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę nuo 2,7 iki 3,0 proc. 2019-aisias ir nuo 2,0 iki 2,8 proc. 2020-aisias.

Po pesimistiško rudens optimizmas kyla

„Luminor“ ekonomistai išskiria tris pagrindines priežastis, kurios leidžia tikėtis spartesnės ūkio raidos nei prognozuota anksčiau – tai lėtėjantis kainų augimas, tebeaugantis užimtumas, priešingai Europos Komisijos prognozėms, ir Lietuvos regionų inicijuotas spurtas lenktynėse su Vilniumi. Taip pat įtaką daro eksporto augimo tvarumas, kiti faktoriai.

„Rudenį buvome pesimistiškai nusiteikę, bet dabar mes keliame ekonomikos prognozes. Lietuvos struktūrinis variklis demonstravo gerą spartą, ūkis kilo ne vien dėl vidinės paspirties, bet taip pat dėl mūsų eksporto, kuri yra labai svarbi ūkio augimo dedamoji, o ji atsigavo po 2014 m. iššūkių ir 2017-2018 m. tikrai labai stumtelėjo Lietuvos ūkį. Tai mūsų mažai ekonomikai yra labai svarbu“, – sakė vyr. analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Deja, išorinė aplinka Baltijos šalių vystymuisi išlieka sudėtinga, o šiais ir ateinančiais metais Lietuvos eksportas bus viena silpnesniųjų ūkio plėtros grandžių, nes išaugęs neapibrėžtumas veikia tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčius.

Kiti pagrindiniai rizikos židiniai, kurie gali paliesti mūsų atvirą ekonomiką, – lėtėjantis Kinijos augimas, prekybos karai, pasaulio ekonomikos trapumas, pigių pinigų eros pabaiga, D. Trumpo politika. Tačiau, analitikės teigimu, įtampa pasaulyje pradeda atslūgti, nors vis tiek turime išlikti budrūs.

„Seisminės zonos pasaulio žemėlapyje yra šiek tiek atslūgusios, pernai jau visų kertinių regionų centriniai bankai vieningai krypo link pinigų politikos griežtinimo, o šiemet situacija jau kiek kitokia. Prekybos kare – įtampa, nors JAV ir Kinijai pavyko pagaliau susėsti prie derybų stalo“, – sako ji.

Įtaką Lietuvai darys ir „Brexitas“, kurį I. Genytė-Pikčienė pavadino nesibaigiančia drama, nes niekas nežino, kuo tai pasibaigs.

„Brexito“ nerimo židinys tęsiasi nuo 2016 m. Mus jis paveiks per prekybą, nes Lietuva vis dar pakankamai reikšmingai priklauso nuo Jungtinės Karalystės. Kitas dalykas – investicijos, tačiau investicijų prasme Lietuvai pasisekė, ir vis dar yra galimybė pritraukti verslų, kurie ieško vietų, tas persikraustymo momentas yra puikus metas išnaudoti savo pranašumus. Kalbant apie emigraciją, per istoriškai geriausius praėjusių metų rezultatus, „Brexit“, prie to prisidėjo, nes tas neapibrėžtumas ne vieną emigrantą turbūt paskatino sugrįžti“, – teigė ekonomistė, paminėdama ne tik neigiamas „Brexito“ puses.

Išsikvepiantis kainų augimas leis pajausti algų kilimą

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad praėjusių metų gale ir šių metų pradžioje infliacija paniro žemiau 2 proc. ribos, o populiariausių prekių krepšelio kainos – maisto, drabužių, degalų – sumažėjo. Tai leido kiek atsikvėpti, mat sumažėjusi infliacija lėtina pavojingą augančių kainų ir kylančio darbo užmokesčio spiralę.

„Esame perspėję ne kartą, kad užsisukti į kainų ir atlyginimų augimo spiralę būtų labai pavojinga, tai lemtų Lietuvos konkurencingumo praradimus. Bet pastaruoju metu, ką matome, infliacijos augimas sulėtėjo, praeitų metų sausį net buvo panirusi žemiau 2 proc. ribos, maisto kainos pradėjo kristi, o bendra tendencija, kad jos auga labai lėtai arba nebeauga. Maisto kainos nukrito ne dėl vyriausybės kovos, tai daugiau pasaulinės tendencijos. Jeigu pažiūrėtume į Vokietiją, 2017 m. kainų augimas buvo paaštrėjęs, 2018 m. jis jau krito, ir matome, kad tas tendencijas atkartojo ir Lietuva“, – kiek ironizavo jis.

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad labiausia krenta drabužių ir avalynės kainos: „Kovojama su maisto kainomis, bet labiausia nukrito drabužių ir avalynės kainos, bet su jomis ir reikėtų kovoti labiau, nes jų kainos viršija ES vidurkį.“

„Luminor“ šiais metais prognozuoja 2 proc., o kitąmet 2,3 proc. vidutinę metinę infliaciją.

Ši išsikvepianti infliacija leis gyventojams labiau pajausti darbo užmokesčio augimą. Dėl to sumenks spaudimas ir darbdaviams kelti atlyginimus.

„Kita vertus, darbo rinkoje ir toliau jaučiamas kvalifikuotas darbo jėgos trūkumas. Šis dirgiklis niekur nedings ir užtikrins tolesnę specifine kvalifikacija ar įgūdžiais išsiskiriančiųjų kadrų medžioklę“, – paaiškina I. Genytė-Pikčienė.

Vidutinis bruto darbo užmokestis 2019 m. turėtų augti 8 proc., 2020 m. – jau tik 6 proc., prognozuoja ekonomistai.

Ž. Mauricas teigia, kad labiausia algų augimą Lietuvoje jaučia jaunesni darbuotojai. „Tai labai neįprasta, nes vakarų Europos šalyse daugiausia uždirbantys žmonės yra tarp 55-60 metų, o mes turime visiškai kitokią darbo rinką“, – stebisi jis.

Europos Komisijos prognozės neišsipildė

Pagerinti Lietuvos ekonomikos perspektyvą ekonomistus paskatino ir neišsipildžiusios Europos Komisijos bei kitų tarptautinių institucijų prognozės, kuriomis tikėtasi dirbančiųjų skaičių Lietuvoje pernai sumažėsiant 6 tūkst. Tačiau taip neįvyko, vietoje to dirbančiųjų gretos išsipūtė 24 tūkst.

„Tai pakankamai netikėtai išaugęs užimtųjų skaičius. Nuo 2018 m. EK prognozė buvo tokia, kad mes važiuosime žemyn, bet faktas buvo kitoks – užimtųjų skaičius išaugo 24 tūkst. Skaičius augo labiausia dėl emigrantų iš trečiųjų šalių, kurių buvo daug daugiau, taip pat nedarbo lygis sumažėjo, o įsitraukimas į darbo rinką toliau augo. Pastaruoju rodikliu mes po truputį artėjame prie Skandinavijos šalių“, – sako Ž. Mauricas.

Šis virsmas patrauklia kryptimi imigracijai turėtų skatinti Vyriausybę peržiūrėti imigracijos politiką ir leisti įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių.

„Vertinant per naudos ekonomikai prizmę, verslui, kuris orientuotas į eksportą, tikslinga leisti įsivežti daugiau darbuotojų iš trečiųjų šalių. Atsargiau vertėtų žiūrėti į trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimą įmonėse, kurios orientuotos į vietos rinką, pavyzdžiui, statybos bendrovėse. Be to, reikėtų stengtis pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos, o ne pigesnių darbuotojų ir dėti pastangas, kad Lietuva jiems taptų ne laikina stotele, o antraisiais ar pirmaisiais namais “, – priduria Ž. Mauricas.

Taip pat ekonomistas pabrėžia, kad džiugiai nuteikia į Lietuvą grįžtantieji emigrantai. „Jeigu išsilaikys migracijos tendencijos, 2019 m. jau turėtume turėti teigiamą migracijos balansą“, – sakė jis.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius