Verslas

2019.03.24 18:47

Išskirtinis pokalbis su Pasaulio prekybos organizacijos analitike: nemaišykime kriptovaliutų su „blockchain“

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.24 18:47

Pasaulio prekybos organizacijos analitikė Emmanuelle Ganne neseniai pristatė knygą, kurioje rašoma, kad blokų grandinės technologija (angl. blockchain) gali iš pamatų pakeisti tarptautinę prekybą, kaip kažkada tai padarė jūriniai konteineriai.

E. Ganne sutiko portalo LRT.lt žurnalistams papasakoti apie savo asmeninę sėkmę, blokų grandinės technologijos įtaką tarptautinei prekybai ir apie tai, kaip dirbtinis intelektas panaikins skurdą pasaulyje.

–Atrodo, kad vis labiau liberalėjanti pasaulio tvarka neveikia taip, kaip turėtų. Turto nelygybė pasaulyje didėja, šalys vis labiau įsiskolina. Galbūt neveikia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) kuriama laisvos prekybos politika?

– PPO tikslas – padaryti, kad šalims būtų lengviau prekiauti tarpusavyje. Studijos rodo, kad tarptautinė prekyba turi teigiamą įtaką ekonomikai, todėl negalima visko suversti tarptautinei prekybai. Svarbu pastebėti ir tai, kad tarptautinė prekyba ir prekybos taisyklės yra tik vienas  platesnės ekonomikos sistemos aspektas.

Globalios politikos taisyklės, kurios yra nustatytos tarptautinėje erdvėje, taip pat turi įtakos ekonomikos augimui, todėl į problemas reikia žiūrėti holistiškai. Laisva prekyba nėra vienintelis kriterijus, turintis įtaką jūsų įvardintoms problemoms.

– Pasaulio ekonomika šlubuoja ir ateityje susidurs su begale iššūkiu. Tačiau negaliu nepaklausti, kokia yra didžiausia galimybė 2019 metų pasaulio ekonomikai?

– Manau, kad reikėtų kalbėti ne apie 2019 metus, o apie ilgesnį laiko tarpą. Mūsų atlikta studija PPO parodė, kaip skaitmeninės technologijos paveiks globalią pasaulio ekonomiką. Tyrimas atskleidė tai, kad dirbtinis intelektas, daiktų internetas (angl. The internet of things), 3D spausdinimas ir blokų grandinė gali paspartinti tarptautinę prekybą.

Mūsų prognozė yra sudaryta dešimtmečiui. Tyrimas rodo, kad 2030 metais šios mano išvardintos technologijos galėtų sumažinti tarptautinės prekybos kainą 10,5 proc. Tai taip pat 31–34 proc. galėtų padidinti tarptautinę prekybą, o iš to daugiausiai naudos gautų vidutinio dydžio įmonės ir besivystančios šalys.

Sakote, kad nelygybė didėjo. Manau, kad technologijos, kurias išvardinau, galėtų ją sumažinti, kadangi didžiausią naudą mažėjančios prekybos kainos ir didėjančios tarptautinės prekybos masto pajustų besivystančios šalys.

– Grįžkime prie pagrindinės temos – blokų gandinės ir kriptovaliutų. Neseniai parašėte knygą apie tai, kaip blokų grandinė pakeis tarptautinę prekybą. Visų pirma, kokia jūsų nuomonė, ar ši technologinė naujovė yra evoliucija ar revoliucija?

– Tai daugiau evoliucija nei revoliucija. Nors tam tikrais aspektais technologija turi ir revoliucinių sprendimų. Vis dėlto, sakau, kad tai evoliucija, kadangi technologiniai sprendimai, kurie yra naudojami, atsirado jau ganėtinai seniai, tačiau tik visai neseniai jie buvo sujungti į inovatyvią visumą.

Matome, kad blokų grandinė buvo pastatyta ant senų pamatų. Technologija negalėtų egzistuoti jei nebūtų interneto ar nebūtų kriptografinių įrankių.

Tačiau tai yra evoliucija tuo aspektu, kad kardinaliai keičia tai, kaip mes darome verslą ir bendraujame vieni su kitais.

– Kokią naudą blokų grandinės technologija gali suteikti verslui ir visuomenei?

– Verslui blokų grandinė gali palengvinti kai kurias finansines operacijas. Internetas jau įrodė, kad gali palengvinti komunikaciją. Blokų grandinė turi potencialą revoliucionizuoti tai, kaip mes atliekame finansines operacijas. Kalbu apie finansų sektorių ir P2P modelį (angl. Peer–to–peer yra tinklo modelis, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų).

Ką mes pastebime PPO, tai, kad blokų grandinė suteikia galimybę visiems veikėjams bendrauti tiesiogiai, realiu metu, su garantija, kad informacija nebus pakeista.

Tai taip pat palengvina tarptautines operacijas tarp verslo subjektų, o tai labai svarbu kalbant apie tarptautinę prekybą. Pastaroji į labai kompleksinį procesą įtraukia dešimtis jei ne šimtus žmonių pasiūlos grandinėje. Tai gali būti pasienio darbuotojai, valstybės pareigūnai, importuotojai, eksportuotojai, bankai ir taip toliau. Blokų grandinė į vieną platformą galėtų įtraukti visus šiuos veikėjus.

Blokų grandinė verslui gali užtikrinti mažesnes piniginių perlaidų kainas. Vis dėlto, nereikia pamiršti ir fakto, kad technologija suteikia galimybę atsirasti naujiems verslo modeliams. Ir tą puikiai galime matyti. Blokų grandinė įgalina mus daryti dalykus visai kitokiu būdu.

– O kokia didžiausia nauda visuomenei?

– Be jokios abejonės, tai yra saugesnis būdas atlikti pinigines perlaidas. Taip pat sukuriama galimybė atsiskaitymus daryti remiantis P2P modeliu, o tai yra daug paprasčiau.

Taip pat svarbu paminėti ir tai, kad suteikiama galimybė vartotojams turėti savo duomenų kontrolę, kadangi duomenų saugumas ir privatumas yra tai, apie ką turime kalbėti šiuo metu.

– Minėjote, kad blokų grandinė yra galimybė verslininkams vystyti naujus projektus. Tai turbūt kartu ir galimybė kažkam iš naujos technologijos uždirbti didžiulius pelenus?

– Vieniems taip, tačiau ne tik apie pragmatinius aspektus kalbame. Tai yra galimybė sukurti naujas darbo vietas, kurios iki šiol neegzistavo ir padaryti žmonių gyvenimą paprastesnį bei saugesnį.

– 2018 metais kriptovaliutų burbulas sprogo ir nuo to laiko žmonės prarado pasitikėjimą jomis. Tačiau matome, kad blokų grandinė yra pritaikoma ne tik finansų sektoriuje, bet ir kituose, kuriant duomenų bazes ir t. t. Kaip manote, blokų grandinės ateitis slypi atsiskaitymų srityje ar dėl visuomenės neigiamo požiūrio į kripto valiutas, atsiskaitymų sritis yra mirusi?

– Labai svarbu blokų grandinę atskirti nuo kriptovaliutų. Kriptovaliutos yra tik vienas technologijos pritaikymo būdas. Blokų grandinė yra struktūra, kuri sudaro pagrindą kripto valiutoms, tačiau technologiją galima pritaikyti žymiai plačiau, už finansų sektoriaus ribų. 

Negaliu paneigti to, kad visų dėmesys pastaruosius metus buvo nukreiptas į kriptovaliutas. Kodėl? Nes pirmasis bandymas technologijai sutekti gyvybę buvo bitkoino projektas. Daugumai žmonių kripto valiutos ir blokų grandinė yra tas pats dalykas, tačiau taip nėra. Turime suprasti, kad yra begalės kitų būdų panaudoti šią technologiją.

Kai kalbėjau apie blokų grandinės įtaką tarptautinei prekybai, neturėjau galvoje kriptovaliutų. Kalbėjau apie tai, kad blokų grandinė įtraukia visus veikėjus, kurie dalyvauja tarptautinėje prekyboje. Jie veikia vienoje platformoje, kurioje jie keičiasi duomenimis.

Manau, kad technologija turi labai daug potencialo, net ir už finansų sektoriaus ribų.

– Bet grįžtant prie klausimo, kur potencialas didesnis: finansų sektoriuje ar kituose?

– Sunku pasakyti. Negalima paneigti to, kad technologija turi didelę įtaką finansų sektoriui. Tačiau noriu pabrėžti, kad tai ne vienintelis sektorius, kuriam technologija turi įtakos.

Grįžtant prie klausimo, manau, kad dar per anksti pasakyti, kuriam sektoriui blokų grandinė turės didžiausią naudą.

– Dirbate vienoje įtakingiausių epasaulio ekonomikos organizacijų. Ar ten žmonės žino, kas yra Lietuva? Koks jūsų pirmasis įspūdis atvykus į Lietuvą?

– Be jokio abejonės, ekspertai žino šią šalį. Lietuvos delegacija PPO visada būna labai aktyvi ir ateina į visus susitikimus.

Kalbant apie mano įspūdį, tai pasirodė, kad Lietuva labai dinamiška valstybė, kur žmonės labai daug kuo domisi. Tai yra labai gera savybė.

– Susidaro įspūdis, kad Lietuva yra labai aktyvi blokų grandinės srityje. Vilniuje stovi ir „Blockchain Centre Vilnius“, kuris vienija technologiją bandančius pritaikyti verslininkus bei inovatorius. Kaip mus mato pasaulis, ar pastebi mūsų pastangas?

– Pasaulis mato, kad Lietuva yra labai aktyvi blokų grandinės srityje ir su tuo reikia jus sveikinti. Manau, kad šiuo metu, tai vienas didžiausių Lietuvos konkurencinių pranašumų. Noriu paprašyti, kad nesustotumėte.

– Visuomenėje neretai diskutuojama, kiek žmogaus karjerai yra svarbus  išsilavinimas. Verslininkai nuolatos pabrėžia, kad daug svarbiau yra semtis gyvenimiškos patirties, negu krimsti teorines žinias universiteto suoluose. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

– Manau, kad švietimas yra kertinis raktas į ateitį. Tačiau daug svarbiau yra tai, kad švietimas mus mokytų kritinio mąstymo ir mokėjimo patiems save mokyti bei siekti žinių. Gyvename pasaulyje, kuris vystosi labai sparčiai. Turime išmokti nuolatos mokytis.

Tai, ką išmokstame universitete, gali būti naudinga tik 1–2 metams, tačiau po to reikia vėl atnaujinti savo žinias. Tačiau turint tvirtus pamatus, tai padaryti yra žymiai lengviau.

– Baigėte prestižinį universitetą, dirbate vienoje įtakingiausių pasaulio ekonomikos organizacijų, kokia jūsų sėkmės paslaptis?

– Sėkmės paslapčių neišduodame, dėl to jos ir tampa sėkmės istorijomis (juokiasi).

Vis dėlto, pagrindinis raktas į sėkmę – viską daryti su aistra. Ir visai nesvarbu, ar mokaisi, dirbi, ar užsiimi kita veikla, jei tai darai su aistra – bus ir rezultatas.

Kitas svarbus aspektas – visada reikia žiūrėti į priekį ir būti žingsneliu priekyje. Svarbu ir neprarasti smalsumo bei visada būti plačiai atmerktomis akimis.