Verslas

2019.03.17 15:36

„Financial Times“: estai ir latviai nerimauja, kad švedų bankai gali trauktis iš regiono

BNS2019.03.17 15:36

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali pasitraukti iš regiono. Tuo metu lietuviai sako tokios grėsmės neįžvelgiantys, sekmadienį rašo dienraštis „The Financial Times“.

Estijos ir Latvijos finansų reguliavimo institucijos leidiniui pareiškė nerimaujančios, kad Švedijos bankai, vaidinantys pagrindinį vaidmenį pinigų plovimo skandale ir šių šalių bankų sistemose, gali pasitraukti iš regiono, kaip jau padarė „Danske Bank“, sulaukęs panašių įtarimų.

„Žinoma, esame labai susirūpinę, – kalbėjo Latvijos reguliavimo institucijos vadovas Petersas Putninas. – Jei kiti bankai pasuks „Danske“ pėdomis, tai smarkiai destabilizuos padėtį visose trijose Baltijos šalyse.“

Jo kolega iš Estijos Kilvaras Kessleris nurodė žvelgiantis iš nacionalinio saugumo perspektyvos: „Nesidžiaugčiau žinodamas, kad kažkas didžiųjų Švedijos bankų būstinėse mano, jog jų bankai Baltijos šalyse yra labiau našta nei turtas. Nežinome, kas juos pakeistų.“

Baltijos šalių bankininkystės sistemos beveik visiškai priklauso nuo Švedijos bankų. Du didžiausi Baltijos šalių bankai „Swedbank“ ir SEB, kurių pagrindinės būstinės yra įsikūrusios Stokholme, valdo daugiau nei 50 proc. lėšų ir indėlių rinkos Estijoje ir Lietuvoje ir 42 proc. Latvijoje.

O kartu su „Luminor“ – bendra Suomijos „Nordea“ ir Norvegijos DNB įmone – užsienio bankai kontroliuoja keturis penktadalius Estijos ir Latvijos rinkos bei du trečdalius Lietuvos rinkos. Europos Komisija yra leidusi didžiausiai privataus kapitalo fondų valdymo bendrovei „Blackstone Group“ įsigyti „Luminor“ banką, tačiau šiam sandoriui dar būtinas Europos Centrinio Banko leidimas.

Įspėjamųjų ženklų jau galima pastebėti. „Nordea“ pareiškė ketinantis išeiti iš regiono, o „Danske“ priverstas nutraukti veiklą Estijoje, gavęs tokį nurodymą iš finansų reguliavimo institucijos.

„Investuotojai svyruoja. Akcijų kainos mažėja, o tai savo ruožtu lemia, kad šis Baltijos regionas tampa ne tokiu patraukliu ir laikomas ne vertu dėmesio, o našta“, – kalbėjo A. Kessleris.

Savo ruožtu P. Putninsas pareiškė: „Tai yra kaina, kurią mokame, kai neturime savo bankų.“

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis tvirtino, kad nemato jokių susijusių rizikų.

„Nematome jokios susijusios rizikos. Bankai yra gerai kapitalizuoti ir gerai finansuojami“, – teigė V. Valvonis.

Švedijos finansų reguliavimo institucijos vadovas Erikas Thedeenas pažymėjo: „Apskritai, nesame tokie budrūs, kaip būtume, jei gyventume Kipre ar šalyse, kuriose nėra tokių skaidrumo tradicijų ir vyrauja korupcija.“

Tačiau jis pripažino, kad pastarieji skandalai pakeitė vaizdą. „Apskritai, mes apie tai žinojome per mažai. Žinojome, kad Baltijos regione egzistuoja rizika, kurią parodė gana įspūdingi sandoriai. Turime pasistengti labiau“, – kalbėjo E. Thedeenas.

Jis pridūrė, kad dėl glaudžiai su Rusija susijusios Baltijos šalių istorijos „kiltų pavojus, jei Švedijos bankai būtų išstumti. Neturiu ketinimų išstumti jų iš Baltijos šalių.“

Minėtos institucijos jau pradėjo bendrą tyrimą dėl įtarimų „Swedbank“. Kai kuriems kritikams atrodo, kad veiksmų imtasi per vėlai ir jų per mažai. Jie tvirtina, kad dėmesys turi būti skiriamas ne tik reglamentavimui, bet ir teisėsaugai, kuri stebi atskirus sandorius.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius