Verslas

2019.03.19 15:47

Ekonomiškai raštingiausias Lietuvos moksleivis savo ateitį sieja visai ne su ekonomika

LRT.lt2019.03.19 15:47

Ekonomiškai raštingiausiu praėjusių metų Nacionalinio ekonomikos egzamino moksleiviu pripažintas kaunietis Andrius Minelga – aktyvus visuomenininkas ir ne vienos respublikinės olimpiados prizininkas.

Puikiai ekonomiką išmanantis Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas vis dėlto žada rinktis medicinos studijas. Tačiau, anot jo, ekonomika – labai įdomi sritis, kuria domėtis turėtų kiekvienas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

– Kuo užsiimi laisvalaikiu?

– Kol nereikėjo ruoštis egzaminams, daug laiko skirdavau savanorystei, pavyzdžiui, Lietuvos moksleivių sąjungoje, greitosios medicinos pagalbos stotyje, dalyvaudavau įvairiuose Erasmus projektuose. Ir, žinoma, užsiimdavau klasikinėmis vaikinų veiklomis: šešerius metus lankiau futbolą – daug mano laiko užimdavo sportas.

– Ar jau turi ateities planų, kur norėtum studijuoti baigęs gimnaziją? Gal juos sieji su ekonomikos studijomis?

– Ne, vis dėlto savo ateitį sieju su gamtos mokslais, svarstau apie medicinos studijas Kaune arba Vilniuje, o vėliau norėčiau mokytis ir įgyti patirties užsienyje.

– Kodėl praėjusiais metais sugalvojai laikyti pirmą kartą organizuojamą Nacionalinį ekonomikos egzaminą?

– Dalyvauti egzamine buvo asmeninis noras, kadangi 10 klasėje labai pradėjau domėtis ekonomika ir dalyvaudavau įvairiuose konkursuose: respublikinėje ekonomikos olimpiadoje laimėjau aukso medalį, ISM universiteto ekonomikos olimpiadoje užėmiau prizinę vietą. Tad ekonomika tikrai mane domino, ir, kai internete pirmą kartą sužinojau apie egzaminą, tai pasirodė smagi iniciatyva, todėl nusprendžiau sudalyvauti.

– Minėjai, kad ne kartą užėmei prizines vietas kituose respublikiniuose konkursuose, tad gal tikėjaisi laimėti pirmą vietą? Ar šiemet žadi dalyvauti vėl?

– Pirmos vietos tikrai nesitikėjau laimėti, kadangi konkurse, organizuojamame visos šalies mastu, konkurencijos nemažai, todėl per daug vilčių nedėjau. Vis dėlto, kaip ir dalyvaujant kiekviename konkurse, mano tikslas yra pasitikrinti savo asmeninį žinių lygį ir pasižiūrėti, kaip atrodo kitų žmonių pasiekimai. Žinoma, labai džiugu, kad pavyko pasiekti gerų rezultatų, bet buvo netikėta. Tikrai žadu dalyvauti egzamine ir šiais metais, kaip tik ruošiausi persispręsti praėjusių metų užduotis.

– Ar ekonomikos pamoka patenka į mėgstamiausių pamokų trejetuką?

– Ko gero, negalėčiau taip sakyti, kadangi nuo 10 klasės ekonomikos pamokos nebeturiu. Mūsų gimnazijoje vieną pusmetį 9 klasėje yra privalomas ekonomikos ugdymas, o nuo 11 klasės ekonomikos pamoką galima pasirinkti kaip papildomą dalyką. Aš šios pamokos nebesirinkau, nes visada galvojau, kad dominančios informacijos galima rasti internete, taip ruošdavausi ir olimpiadoms. Mano nuomone, ekonomika yra toks dalykas, kad net ir be mokytojo galima neblogai ir savarankiškai pasiruošti, todėl domėdamasis pats informacijos sėkmingai ieškodavau internete, skaitydavau knygas.

– Tavo nuomone, ar užtenka ekonomikos pamokų mokykloje? Ar jos yra aktualios dabartiniams moksleiviams?

– Kiek pastebiu savo ir kitose miesto gimnazijose, galiu sakyti, kad mokiniams sudaromos visos sąlygos skirti pakankamai laiko ekonomikos pamokoms. Jei mokiniui įdomu ar nori su šia disciplina sieti ateitį, jis turi galimybę pasirinkti turėti daugiau ekonomikos pamokų. Nežinau, kokia situacija regionuose, galbūt ten ne visada sudaromos lygiavertės sąlygos mokytis ekonomikos. Bet bent miestuose yra nebloga situacija, yra nemažai mokytojų, kurie labai įdomūs ir sugeba sudominti moksleivius. Manau, kad dabartinis ekonomikos kursas tikrai aktualus moksleiviams ir džiaugiuosi, kad yra galimybė mokytis, nes kiek teko domėtis, anksčiau tokios pamokos ugdymo planuose nebuvo.

– Vis dėlto ne visi moksleiviai tokie iniciatyvūs kaip tu, tad gal turi idėjų, kaip mokinius būtų galima labiau sudominti ekonomikos disciplina?

– Manau, kad būtent tokio tipo konkursai, iniciatyvos kaip Nacionalinis ekonomikos egzaminas, kurie įtraukia didžiąją dalį visuomenės, moksleiviams yra įdomiausi. Be abejo, svarbų vaidmenį turi užimti ir mokykla bei žmonės, kurie turėtų kompetencijos dėstyti ekonomiką įtraukiančiai bei perduotų tas reikalingas žinias.

– Kaip manai, ar lietuviams pakanka ekonomikos žinių?

– Kadangi teko skaityti įvairių apklausų, teigiančių, kad trečdalis ar daugiau lietuvių nėra ekonomiškai raštingi, tai, ko gero, tų žinių nelabai pakanka. Vis dėlto aš savo aplinkoje pastebiu tikrai nemažai jaunų žmonių, kurie domisi šia tema ir turi suvokimą apie įvairius ekonomikos dėsnius. Tačiau, be abejonės, daugiau informacijos žiniasklaidoje ar iš esmės viešumoje, susijusios su ekonomika, praverstų gerinant ekonominį raštingumą.

– Tavo nuomone, kokios ekonomikos žinios svarbiausios kiekvienam žmogui?

– Manau, nėra svarbiausių sričių ar vienos bendros aksiomos, kurią turėtų žinoti kiekvienas. Turėtų būti tiesiog bendras ekonominis raštingumas, ekonomikos supratimas, nes, mano nuomone, ekonomika yra labai tarpdisciplininis dalykas, ir, tik turint bendrą suvokimą, kaip mokami mokesčiai ar kokią įtaką valstybės ekonomikos sričiai daro vyriausybė, galima suvokti ir kitus dėsnius.

Kalbino Greta Gudauskaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas su LRT Nacionalinį ekonomikos egzaminą kviečia laikyti jau kovo 27 d., bet kuriuo metu nuo 10 val. iki 19 val. Jį laikyti galima internete, svetainėje. Geriausieji bus apdovanoti piniginiais ir kitais prizais.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius