Apleistos žemės plotai pastaraisiais metais traukiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Šabakštynai dar želia maždaug 280 tūkstančių hektarų. Jų savininkų laukia prasta žinia: kitąmet mokestis už apleistą žemę padidės tris kartus ar dar daugiau.
Apleistos žemės plotai pastaraisiais metais traukiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Šabakštynai dar želia maždaug 280 tūkstančių hektarų. Jų savininkų laukia prasta žinia: kitąmet mokestis už apleistą žemę padidės tris kartus ar dar daugiau.
Žemdirbiai ir norėdami nebegali nusipirkti žemės. „Visa valstybinė žemė yra išpirkta, o smulkesni savininkai nenori jos parduoti“, – sakė Utenos rajone ūkininkaujantis Vygantas Labanavičius.
Kasmet jis dirba kelis šimtus hektarų žemės, kuri atsiremia į apleistas, kiečiais ir krūmais apžėlusias pievas. Vienas jų savininkai artėjant rugsėjui nukerta, kad gautų ES tiesioginių išmokų.
Tačiau ne viena dešimtis hektarų tiesiog dirvonuoja. Ūkininkas juos gal ir nupirktų, bet kas jų šeimininkai – mįslė.
Nederlinga žemė – niekieno?
Pagal išankstinius šių metų duomenis, Lietuvoje maždaug 287 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės yra neprižiūrima. Pernai tokios buvo net 344 tūkst. hektarų.
Daugiausia apleistų plotų yra Molėtų, Rokiškio, Zarasų, Utenos, Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonuose. Nuo sausio už neprižiūrimus plotus žemės mokestis padidės tris kartus, o kai kur – ir dar daugiau.
„Mokestį už apleistą žemę pakėlėme kone trimis procentiniais punktais. Ieškosime savininkų. Gal per seniūnijas ir Registrų centrą pavyks juos rasti? Tuomet klibinsime, kad ką nors su žeme darytų“, – svarstė Rokiškio rajono meras Vidmantas Kanopa.
Sulaukęs sausio meras žada sėsti prie bendro stalo su rajono seniūnais ir tartis, kokių kontrolės priemonių griebtis, kad apleistose žemėse atsirastų gyvybės
„Ir kraštovaizdį tušti dirvonai darko, ir žemė pridėtinės vertės nekuria. Jei bulvės joje neauga, tai gal bent biokurui skirti žilvičiai galėtų žaliuoti?“ – kalbėjo V.Kanopa.
Tinginystė. Nedarbas. Apmirusi žemės rinka. Tai – priežastys, kurios, anot Zarasų savivaldybės administracijos vadovo Vytauto Sekono, ne vieną hektarą žemės pavertė dirvonais.
Ne paslaptis, jog valstybės žemę supirko spekuliantai ir laukia geresnių laikų, kad galėtų ją parduoti.
Tenka ir paspausti
„Didėjantys mokesčiai – ekonominio poveikio priemonė. Kitaip išjudinti apleistos žemės savininkų neįmanoma“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento vadovas Audrius Petkevičius.
Žemės mokesčio tarifas – savivaldybių rankose. Tačiau, anot A. Petkevičiaus, žmonės turi žinoti ir tai, kad kitąmet, skaičiuojant mokesčius už žemės ūkio naudmenas, lengvatos apleistai žemei nebebus taikomos.
Šiuo metu visi žemės ūkio paskirties sklypai, ar dirbami jie, ar ne, apmokestinami taikant 0,35 koeficientą. Kitąmet apleistai žemei jo nebeliks.
Tad, atėmus vien šią lengvatą, apleistos žemės savininkai už ją mokės triskart brangiau arba ieškos būdų, kaip ją tinkamai panaudoti.
Vidutinio našumo žemėse mokestis už hektarą šiuo metu sudaro apie 10–20 litų, o nederlingose – 5–7 litus. Jei bendra suma nesiekia nė 5 litų, savininkams už žemę apskritai nereikia mokėti.
Tarifai – kuo įvairiausi
Savivaldybė žemės mokesčio tarifus turėjo nustatyti iki gruodžio 1-osios. Pirminiais duomenimis, dauguma jų mokesčius už apleistą žemę padidino.
Šiuo metu savivaldybės yra pateikusios per 40 skirtingų žemės mokesčio tarifų. Pavyzdžiui, vien Prienų rajonas jų nustatė net 10.
Nuo sausio keičiasi ne tik žemės mokestis, bet ir jo skaičiavimo būdas. Jis bus nustatomas atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę. Jai įtakos paprastai turi sklypo vieta, dydis, rinkos sandoriai, žemės naudmenos, našumas ir kitos jos savybės.
Žemės mokestis grybštelės ir dalį sodininkų – ypač tų, kurių sklypai yra miestų teritorijose arba priemiesčiuose.
Šiuo metu dalis sodininkų apskritai nemoka žemės mokesčio, jei jis mažesnis nei 5 litai. Koks jis bus kitąmet, nulems savivaldybės.
