Verslas

2019.03.14 21:30

Pasiruošk Nacionaliniam ekonomikos egzaminui: kaip mobilųjį telefoną iškeisti į Porsche?

Marija Vyšniauskaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė , LRT.lt2019.03.14 21:30

Gintarė pardavė savo seną butą Giedriui ir gautus pinigus panaudojo prabangaus namo įsigijimui. Kam buvo naudingas šis sandoris? Šis pernykštis Nacionalinio ekonomikos egzamino klausimas sukėlė daugiausia diskusijų.

Daug kas manė, kad tokie mainai naudingi tik Gintarei, juk ji nusipirko prabangų namą, o štai Giedriui atiteko senas butas. Gintarė laimėjo, Giedrius liko nuskriaustas. Žinoma, prabangus namas yra geriau nei senas butas.  Bet gal Giedriaus gyvenimas irgi pagerėjo? Galbūt jis prieš tai gyveno vieno kambario bendrabučio bute su tėvais. Akivaizdu, kad bet koks nuosavas būstas tokiu atveju yra Giedriaus situacijos pagerinimas.

Kad teisingai atsakytum į šį klausimą nereikia žinoti visų aplinkybių, pakanka prisiminti ekonomikos principą – laisvi mainai visuomet yra abipusiai naudingi. Jei pats nusprendi savo pinigus iškeisti į bet ką – seną butą, brangų veislinį šunį ar faberge kiaušinių kolekciją, vadinasi tau tai naudinga.  Abu sandorio dalyviai yra laimėtojai, jei jie manytų, kad tai, ką atiduodu yra vertingiau nei tai, ką gaunu – paprasčiausiai nesimainytų.

Kas yra laisvi mainai? Jei naktį kažkas pasibeldžia į duris su pasiūlymu – atiduok pinigus arba bus blogai – pinigų atidavimas už sveiką kailį nėra laisvi ir lygiaverčiai mainai. Tu tiesiog neturi pasirinkimo ir bet koks atsakymas pablogintų tavo situaciją, lyginant su buvusia prieš tai, kai turėjai ir pinigus, ir sveikatą.

Tačiau jei ištroškęs keliauji dykuma be lašelio vandens ir iš sutikto prekeivio gauni pasiūlymą stiklinę vandens įsigyti už 1000 eurų – įvykęs sandoris bus laisvas. Šiuo atveju turėtum pasirinkimą – gali vandens nepirkti. Jei taip nuspręstum tavo situacija liktų tokia pati bloga kaip iki tol, bet ne blogesnė.

Kodėl mainai vyksta? Vienas kanadietis raudoną sąvaržėlę iškeitė į namą, šios istorijos įkvėptam penkiolikmečiui pavyko seną mobilųjį telefoną iškeisti į Porsche automobilį. Kaip jiems tai pavyko? Abeji mainai neįvyko tiesiogiai ir per vieną dieną, pavyzdžiui, telefonas pradžioje buvo iškeistas į iPad grotuvą, šis į motociklą, motociklą keitė kompiuteris, kompiuterį senas Toyota automobilis, vėliau sekė golfo automobilis, Ford Bronco ir galiausiai Porsche. Dvejus metus mokinys didžiąją savo laiko dalį praleido skelbimų portale, atidžiai ieškodamas tinkamiausių mainų objektų, iš kurių vėliau galėtų pasipelnyti.

Kas jau kas, bet motociklas į grotuvą – neskamba kaip lygiaverčiai mainai. Tačiau istorija tokia – kažkieno garaže dulkes rinko nereikalingas motociklas, tas kažkas neturėjo nei vairuotojo teisių, nei noro vairuoti, o štai grotuvo jam reikėjo ilgų kelionių į darbą praskaidrinimui. Pamatęs pasiūlymą jis labai apsidžiaugė – pagaliau turėsiu grotuvą, o dar ir motociklu atsikratysiu. Klasikinė situacija, kai laimi abu.

Ekonomistai mainus grindžia subjektyvia verte. Patys daiktai savaime nėra nieko verti, vertę jiems suteikia žmonės, remdamiesi savo poreikiais, norais ir galimybėmis. Todėl dalykui suteikiama vertė visuomet asmeninė – tiek seno buto, tiek motociklo, tiek Porsche atveju. O apsikeitimas daiktais ir paslaugomis įvyksta tik tuomet jei besimainantys žmonės tuos pačius dalykus vertina skirtingai. Pavyzdžiui, jei už penkis eurus įsigyju pietus, vadinasi, pietūs man yra reikalingesni, vertingesni nei už juos atiduoti pinigai.

Be to mainai skatina specializaciją ir darbo pasidalinimą. Tai reiškia, kad viskuo nereikia pasirūpinti pačiam, galiu daryti tai, ką moku geriausiai ir savo darbo vaisius iškeisti į tai, ko man reikia. Klasikinis pavyzdys – Robinzono Kruzo situacija negyvenamoje saloje. Tol, kol Robinzonas saloje yra vienas – ir žuvį susigauti, ir kokosus skinti, ir namą ręsti tenka pačiam. Kai atsiranda Penktadienis – jis gali rinkti kokosus, kol Robinzonas žvejoja, o dienos pabaigoje abiejų veikėjų racionas yra labiau subalansuotas, žuvis išmainyta į kokosus.

Kur veda mainai? Tik tuomet, kai nereikia viskuo pasirūpinti pačiam, galima tobulėti, išmokti darbus atlikti geriau ir greičiau, pasigaminti įrankių, kurie įgalina pažangą ir palengvina gyvenimą. Pavyzdžiui, nuo kokosų skynimo sutaupytą laiką, Robinzonas Kruzas galėjo skirti meškerės gamybai, kuri sutaupė dar daugiau laiko. Tokios paprastos situacijos paaiškina visą sudėtingą šiandieninį progresą ir patogų gyvenimą. Sveikatos priežiūrą patikime profesionaliems gydytojams, išmaniuosius telefonus mums sukuria Silicio Slėnio genijai, laisvalaikiu pasirūpina Holivudo filmų kūrėjai, kai mes tuo tarpu užsiimame sava veikla, kurios vaisius ir galime keisti į visas šias gėrybes.

Įdomu pastebėti, kad po mainų visi esame laimingesni, nors bendras daiktų kiekis išlieka tas pats. Ištekliai pasiskirsto taip, kaip jie labiausiai reikalingi. Nieko keisto, kad ekonomistai mainus laiko bendradarbiavimo, darbo pasidalijimo ir žmonijos klestėjimo pagrindu.

Kviečiame pasitreniruoti:

1. Ieva buvo labai ištroškusi ir už buteliuką vandens oro uoste sumokėjo 7 Eur. Ar galima tai vadinti savanoriškais mainais?

a) Taip, nes ji niekieno neverčiama nusipirko vandens tam, kad patenkintų savo poreikį.

b) Ne, nes ji buvo priversta pirkti vandenį neadekvačia kaina.

c) Prekės keitimo į pinigus negalima vadinti mainais.

2. Tomas visiškai neturėjo pinigų, todėl pardavė savo naują dviratį Jonui už perpus mažesnę kainą nei pirko pats. Kam buvo naudingas šis sandoris?

a) Tomui.

b) Jonui.

c) Tomui ir Jonui.

LRT ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas Nacionalinį ekonomikos egzaminą kviečia laikyti internetu kovo 27 d. Jums patogiu metu nuo 10 iki 19 val. Registruokitės –www.ekonomikosegzaminas.lt

Teisingi atsakymai: 1. a 2. c