Tik kas dešimtas šalies gyventojas lapkritį galėjo pasigirti, jog jo šeimos finansiniai reikalai pagerėjo. Penkiems iš dešimties ji nepasikeitė, o likę tvirtino, kad šeimos finansiniai reikalai pakrypo į blogąją pusę.
Tik kas dešimtas šalies gyventojas lapkritį galėjo pasigirti, jog jo šeimos finansiniai reikalai pagerėjo. Penkiems iš dešimties ji nepasikeitė, o likę tvirtino, kad šeimos finansiniai reikalai pakrypo į blogąją pusę.
Gyventojų nuomonės apie šeimos finansus praktiškai nesikeičia. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ lapkričio 14–24 dienomis atliktos apklausos duomenimis, lapkritį teigiamų permainų šeimos finansuose įžvelgė vos 1 proc. daugiau respondentų nei spalį – atitinkamai 11 ir 10 proc.
Pablogėjimą teigė pajutę 38 proc. apklaustųjų, nors spalį jų skaičius siekė 34 proc. – tiek pat kiek 2013-ųjų lapkritį. Jokių permainų nepastebį teigė pusė apklaustųjų (50 proc.) – 5 proc. mažiau nei spalį ir 2 proc. mažiau nei 2013 m. lapkritį.
Panašų požiūrį gyventojai lapkritį išreiškė ir kalbėdami apie valstybės finansinę būklę: 16 proc. „Baltijos tyrimų“ respondentų teigė įžvelgią teigiamų permainų, 42 proc. tikino, kad padėtis nesikeičia, 39 proc. tvirtino, jog ekonominė padėtis Lietuvoje prastėja. Lyginant su šių metų spalio mėnesiu, optimistų padaugėjo 2 proc., pesimistų – sumažėjo 1 proc.
Pesimistiškiau į šalies finansus linkę žvelgti vyresni nei 30-ties respondentai, gyvenantys kaimo vietovėse ir gaunantys mažesnes nei 1 500 litų mėnesines pajamas.
