Vilniuje būsto įperkamumas toliau mažėjo, kaip ir Taline, o Rygoje – augo, konstatuoja „Swedbank“ skaičiuodamas Baltijos šalių sostinės gyventojų galimybes.
Vilniuje būsto įperkamumas toliau mažėjo, kaip ir Taline, o Rygoje – augo, konstatuoja „Swedbank“ skaičiuodamas Baltijos šalių sostinės gyventojų galimybes.
„Vilniečiai įperka iki 68 kv. m vidutinės kainos butą, prieš metus – 72 kv. m“, – konstatuoja „Swedbank“.
Rygos ir Talino gyventojai sau gali leisti įsigyti didesnius būstus: Rygoje – iki 88 kv. m (prieš metus – 87 kv. m), Talino – iki 78 kv. m (85 kv. m).
Ypatingai kainos Vilniuje kilo šiemet pirmą ir antrą ketvirtį. Tai lėmė ne tik emigrantų perkami būstai, bet ir gyventojų mažesnis noras derėtis dėl kainos. Tačiau bankas mano, kad šis kainų šuolis Vilniuje yra vienkartinis, nes būsto pasiūla Vilniuje išlieka pakankama.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad tai lėmė neracionalūs lūkesčiai dėl euro įvedimo nuo 2015 m. – žmonės vylėsi, kad būstą šiemet įsigis pigiau, nei tai padarytų 2015 m. Trečdalis visų įsigytų butų pirkta skolintomis lėšomis, kai 2008 m. apie pusę visų butų įsigyta skolintais pinigais.
Įdomu tai, kad Lietuvos miestuose šiemet sparčiai kilo ir senos statybos butų kainos, kas, anot N. Mačiulio, taip pat galima paaiškinti pirkėjų noru kuo greičiau būstą įsigyti, nesiderėti dėl kainos, ar turint nepagrįstų lūkesčių dėl euro įvedimo.
Butai Vilniuje taptų neįperkami, jei nekilnojamojo turto kainos padidėtų 24 proc., arba jei palūkanos pakiltų iki 10 metų vidutinį lygmenį (iki 4,1 proc.).
Būstai Lietuvoje yra neįperkami Neringos ir Palangos vietos gyventojams, dėl nekilnojamojo turto kainų kurortuose.
Kaip kainos kilo senos ir naujos statybos daugiabučiuose
Kitų metų pradžioje būsto kainos gali šiek smukti, pirmiausiai jos turėtų mažėti senos statybos butų segmente, nes šiemet būtent jame kainos augo sparčiausiai.
Metinis senos statybos butų brangimas šiemet per trečią ketvirtį Vilniuje sudarė 11 proc., Kaune – 12 proc., o Klaipėdoje – 13 proc.
Naujos statybos butų kainos per metus Vilniuje paaugo 8 proc., Kaune – 19 proc., o Klaipėdoje smuko 2,2 proc.
Lietuvos sostinėje Vilniuje „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas lieka mažiausias iš visų Baltijos valstybių sostinių.
Skaičiuojama, kad jeigu indeksas lygus 100, tai reiškia, kad namų ūkio atlyginimų vos pakanka įsigyti standartiniam būstui, t. y. būsto paskolos įmokai būtų skiriama apie 30 proc. atlyginimų.
Atitinkamai, jei indeksas yra didesnis nei 100, atlyginimų daugiau nei pakanka vidutiniam būstui įsigyti, o būsto paskola sudaro mažiau nei 30 proc. Kai indeksas mažesnis nei 100, atlyginimų būstui įsigyti nepakanka. Daroma prielaida, kad standartinis būstas yra 55 kv. m sostinėje tuometinėmis vidutinėmis kainomis.
