Verslas

2014.12.08 15:11

Paaiškėjo, kas labiausiai nori emigruoti

Emigrantų srautai iš Lietuvos sumenko, tačiau džiaugtis nėra kuo: net 66,1 proc. Lietuvoje gyvenančių žmonių mano, kad per pastaruosius trejus metus neatsirado daugiau motyvų pasilikti savo šalyje ir grįžti į Lietuvą dažniausiai pataria tiems, kuriems užsienyje nepasisekė arba kurie Lietuvoje susirado gerą darbą.

Emigrantų srautai iš Lietuvos sumenko, tačiau džiaugtis nėra kuo: net 66,1 proc. Lietuvoje gyvenančių žmonių mano, kad per pastaruosius trejus metus neatsirado daugiau motyvų pasilikti savo šalyje ir grįžti į Lietuvą dažniausiai pataria tiems, kuriems užsienyje nepasisekė arba kurie Lietuvoje susirado gerą darbą.

Siūlančių grįžti į gimtąją šalį besąlygiškai – mažuma, nors bendra situacija nėra tokia bloga: siūlančiųjų grįžti vis dėlto yra daugiau nei nerekomenduojančių to daryti.

Tokie duomenys buvo gauti DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą.

Planuojančių emigruoti vajus slopsta

Remiantis apklausa, emigruoti planuoja ir kryptingai tam ruošiasi nedaug gyventojų – 3,9 proc. Galvojančių apie tokį kelią, bet nesiėmusių konkrečių veiksmų, yra kiek daugiau – 7,8 proc. Jeigu gautų gero darbo pasiūlymą užsienyje, emigranto duoną pasirinktų valgyti 17,2 proc. respondentų.

Taigi iš viso apie emigraciją linkę galvoti 28,9 proc. žmonių. Apskritai migruoti dažniau nusiteikę 18–35 metų vyrai, vidutinio išsimokslinimo, vidutinių pajamų, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Realius migracijos planus turi 18–25 metų respondentai.

59,7 proc. apklaustų gyventojų emigracijos planų neturi, nors jų įvardintos priežastys skirtingos. Pavyzdžiui, 27,3 proc. žmonių yra svarbu gyventi Lietuvoje, 17,2 proc. Lietuvoje gyvena geromis sąlygomis, todėl emigracijai priežasčių nemato.

Dar 15,2 proc. gyventojų sako, kad negali palikti giminių ir artimųjų. 11,4 proc. į klausimą neatsakė arba nežinojo, kaip atsakyti.

Gyvenimo svarbą Lietuvoje dažniau pabrėžė moterys, vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Geras gyvenimo sąlygas, kaip priežastį neemigruoti, įvardijo 26–45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

DELFI.lt nuotr.

Nauji motyvai pasilikti Lietuvoje: jų nemato

Baisiausią pesimizmą lietuviai demonstruoja kalbėdami apie motyvus likti Lietuvoje. Paklausti, ar per pastaruosius trejus metus atsirado daugiau priežasčių pasilikti savoje šalyje, net 66,1 proc. manė, jog tokių priežasčių neatsirado.

Kiti žmonės vardijo įvairius motyvus: pavyzdžiui, 12,9 proc. gyventojų sakė, kad Lietuva tampa vis labiau vakarietiška, 11,6 proc. pastebėjo, kad šalyje atsirado daugiau patriotizmo, 7,4 proc. svarstė apie pagerėjusį gyvenimą Lietuvoje.

Lietuvos tapsmą vakarietiška šalimi dažniau paminėjo 26–45 metų, aukštesnio išsimokslinimo, vidutinių pajamų respondentai, didmiesčių gyventojai. Didėjantį patriotizmą dažniau nurodė moterys, vyriausio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo respondentai.

Nematantys naujų motyvų pasilikti šalyje dažniau teigė jauniausieji, 18–25 metų, respondentai.