Verslas

2019.03.12 10:41

Rengės ruožo atstatymas: ekspertai neranda pažeidimų, komisija toliau ieško grėsmių

BNS2019.03.12 10:41

Strateginių įmonių sandorius tikrinančiai vyriausybinei komisijai suabejojus „Lietuvos geležinkelių“ skelbto ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje atstatymo rangovo konkurso skaidrumu bei jo laimėtojos vadovų bei akcininko galimais ryšiais Rusijoje, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pareiškė, kad viešasis pirkimas buvo skaidrus, todėl ji neatliks išsamaus jo vertinimo.

BNS žiniomis, komisija turi informacijos, kad konkurso laimėtoja, Estijos kapitalo geležinkelių statybos ir remonto bendrovė „Vitras-S“ galėjo tartis su antroje vietoje likusia Latvijos geležinkelių antrine įmone „LDz infrastruktūra“ dėl dalyvavimo konkurse, be to, abejojama ir „Vitras-S“ valdybos narių – buvusių aukštas pareigas „Lietuvos geležinkeliuose“ užėmusių darbuotojų – ryšiais.

Komisija, BNS žiniomis, vasarį sustabdė sandorio patikrą – neoficialūs šaltiniai teigia, jog ji atsidūrė aklavietėje. Pradėjus patikros procedūrą, pagal įstatymą savo išvadą geležinkeliams ji turi pateikti ilgiausiai per 25 dienas. 

Vyriausybės vicekanclerio Almino Mačiulio vadovaujama komisija vasario pradžioje paprašė VPT, Konkurencijos tarybos, Specialiųjų tyrimų tarybos (STT), Susisiekimo ministerijos bei „Lietuvos geležinkelių“ išvadų. Visos institucijos BNS patvirtino gavusios užklausas, tačiau tik VPT pakomentavo savo poziciją BNS. Kitos teigė neteikiančios tokios informacijos arba patvirtino, kad savo išvadas ruošia ar jau nusiuntė komisijai. 

VPT pažeidimų nemato 

VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė BNS sakė, kad tarnyba neatliks išsamaus Rengės rangovo konkurso vertinimo, nes jo sąlygose nemato jokių pažeidimų.

„Įtarimų dėl galimų pažeidimų nematome – kažkokio ribojimo konkurencijos nei tarp kvalifikacijos reikalavimų, nei per vertinimo kriterijus. Sudalyvavo 4 tiekėjai, kas leidžia daryti prielaidą, kad konkurencija užtikrinta, kitas dalykas, negavome ir iš rinkos pretenzijų, nusiskundimų dėl pirkimo sąlygų. Nelabai matome pagrindo imtis pirkimo vertinimo“, – BNS sakė J. Petkuvienė. 

Jos teigimu, jei, pavyzdžiui, perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu mato, kad tiekėjai derino  juos, nesąžiningai elgėsi ir ji turi pagrįstų įrodymų, tokiu atveju Viešųjų pirkimų  įstatymas leidžia tokius tiekėjus pašalinti iš konkurso. Ji pabrėžė, kad po pašalinimo tiekėjai gali skųstis teismui, todėl reikia rimtų įrodymų. 

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigia neturintys įtikinamų duomenų, kad kurie nors tiekėjai būtų sudarę neleistinų susitarimų, iškreipiančių konkurenciją. 

Geriausią kainos pasiūlymą - 9,35 mln. eurų (be PVM) – konkurse pateikė Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto įmonė „Vitras-S“. 200 tūkst. eurų brangesnį pasiūlymą – 9,55 mln. eurų – pateikė „LDz infrastruktūra“, o trečioje vietoje liko „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė Geležinkelių tiesimo centras (GTC) su 10,47 mln. eurų kaina. 

BNS žiniomis, komisija taip pat įtaria, kad „Vitras-S“ ir „LDz infrastruktūra“ galėjo tartis dėl dalies rangos darbų perdavimo viena kitai, priklausomai nuo to, kuri laimėtų. 

„Vitras-S“ atmeta įtarimus neskaidriais susitarimais 

„Vitras-S“ valdybos pirmininkas, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ Pirkimų centro direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Balynas atmeta įtarimus neskaidriais susitarimais su latviais. 

„Tą sąmokslo teoriją mes girdėjome, „Lietuvos geležinkeliai“ komisijai yra pristatę ją, kad čia sąmokslas su latviais – jei „Vitras-S“ laimi, tai mes tiesime kelią su latviais. Bet nereikia būti juokingiems, tai Latvijos geležinkelių antrinė bendrovė, kuri turi pakankamai pajėgumų viską pati padaryti“, –  BNS sakė V. Balynas. 

Jo teigimu, visos trys bendrovės pretenduoja į tuos pačius darbus – statyti viršutinę geležinkelio konstrukciją – bėgius ir pabėgius, todėl joms samdyti subrangove viena kitą nėra prasmės. Tačiau, jo žodžiais, „Vitras-S“ gali pasiūlyti geresnes kainas, nes įmonė yra mažesnė ir efektyvesnė nei, tarkime GTC. 

Kita vertus, pasak V. Balyno, tiek GTC, tiek „LZD infrastruktūra“ turi tokiems darbams reikalingos specialios technikos, tuo metu „Vitras-S“ ją nuomojasi. Tokios technikos dar turi Vokietijos „Leonhard Weiss“ ir Baltarusijos geležinkeliai. 

„Vitras-S“ valdybos pirmininkas tvirtino, kad su „LDZ infrastruktūra“ tartasi dėl technikos nuomos.

„Taip, ir žodžiu, ir raštu kalbėjome apie galimybes – esam parašę užklausą latviams, ar jie sutiktų išnuomoti techniką, toks kontaktas tarp mūsų yra buvęs. (...) Tų galimybių aplink yra, ir su tuo pačiu GTC kalbėjomės, prašydami duoti realesnes kainas, bet jų kainos iki 6 kartų didesnės nei rinkoje. Jeigu baltarusiai pasiūlys techniką pigiau, nuomosimės iš jų, jei GTC pasiūlytų, mes nuomotumės iš jų“ , – aiškino V. Balynas. 

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigia negavę „Vitras-S“ užklausos dėl technikos nuomos Rengės ruožui – nuomojant techniką, paprastai nurodoma tiksli vieta, data: „Tokio paklausimo nesame gavę“.

V. Balynas, be to, mano, kad Rengės rangovo konkurso sąlygos buvo parengtos taip, kad jį laimėtų GTC, dėl to potencialūs rangovai teikė pretenzijas. Esą ruožui atstatyti bus naudojami seni bėgiai ir pabėgiai, saugomi GTC teritorijoje, todėl kitiems rangovams reikės papildomų didelių sąnaudų juos išgabenti. 

VPT direktoriaus pavaduotoja čia neįžvelgia nevienodų sąlygų konkurso dalyviams.

„Bet tai nesutrukdė jiems („Vitras-S“ – BNS) pateikti geriausią pasiūlymą. Jie šiuos dalykus įskaičiavo į savo pasiūlymą ir sugebėjo pateikti geriausią. Galima būtų sakyti, kad yra ribojimai, jei GTC būtų pasiūliusi nerealiai mažą kainą, palyginti su kitais, tuomet tikrai matytume, kad buvo sudarytos sąlygos jiems daug palankesnės“, – BNS sakė J. Petkuvienė. 

„Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad Rengės ruožo atstatymui bus naudojamos gelžbetoninės gardelės, remontų metu išardytos linijoje Kaišiadorys–Pravieniškės–Palemonas, jos saugomos „Lietuvos geležinkelių“ Šiaulių regiono stočių keliuose. Likusios medžiagos bus sandėliuojamos Panevėžio, Subačiaus ir Skapiškio stočių keliuose.

„Konkurso dalyviai jokių pretenzijų „Lietuvos geležinkeliams“ dėl medžiagų sandėliavimo nereiškė. Konkurso metu gauti keli paklausimai, į kuriuo buvo išsamiai atsakyta“, – BNS teigė bendrovė.  

Tartis dėl dalyvavimo subrangoje nedraudžiama 

BNS žiniomis, įtarimų komisijai kelia ir tai, kad nei „LDz infrastruktūra“, nei „Vitras-S nenurodė konkrečių būsimų subrangovų – jos pateikė tik duomenis, kokią dalį darbų jiems perduos. BNS žiniomis, „LDz infrastruktūra“ ketina perduoti kitoms įmonėms 67 proc. darbų, „Vitras-S“ – daugiau nei pusę. V. Balynas teigė, kad šiame projekte didelė dalis darbų susijusi su sankasos suformavimu, miškų kirtimu, kitais darbais. 

„Vitras-S“ direktorius Michailas Lipkinas anksčiau BNS neatmetė, kad jei sutartis būtų pasirašyta su latviais ir šie pasiūlytų įmonei dalyvauti projekte kaip subrangovei, pastaroji sutiktų. 

Pasak M. Lipkino, „Vitras-S“ subrangovės šiame projekte būtų „Fima“, „Šiaulių plentas“ ir kai kurios kitos įmonės.  

„Mūsų pasiūlyme nurodyti tik lietuviški rangovai. Ką samdytų latviai, tikrai nežinome, bet tai pasienio objektas, tai manau, kad ir Lietuvos įmonės turėtų šansą žemės darbus daryti, ar mišką kisti“, – aiškino V. Balynas. 

„Lietuvos geležinkeliai“ BNS teigė, kad „Vitras-S“ ir Latvijos geležinkeliai gali būti vieni kitų subrangovais. 

„Taip, tai nėra draudžiama. Pagal pirkimo ir sutarties sąlygas apribojimų dėl subrangovų pasitelkimo nebuvo, išskyrus tai, kad subrangovai pagal atliekamus darbus turi atitikti pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus“, – atsakyme BNS nurodė įmonė.  

Latvijos geležinkeliai BNS teigė nekomentuojantys jokios informacijos apie konkursą – nei apie jo dalyvę „LDz infrastruktūra“, nei apie procedūras.  

„Vitras-S“ valdyboje – buvę S. Dailydkos komandos nariai 

„Vitras-S“ valdybai vadovaujantis V. Balynas yra dirbęs su buvusiu „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Stasiu Dailydka, 2016 metų pabaigoje atsistatydinusiu, į viešumą iškilus informacijai apie neskaidrius  geležinkelių viešuosius pirkimus bei keičiantis Vyriausybei. V. Balynas ilgą laiką buvo geležinkelių Teisės ir personalo departamento direktoriaus pavaduotojas, vėliau – Pirkimų centro direktoriaus pavaduotojas, antrinių įmonių valdybų pirmininkas. Įmonę jis paliko netrukus po to, kai jai pradėjo vadovauti Mantas Bartuška 

„Vitras-S“ valdyboje iki šių metų sausio pabaigos tris mėnesius dirbo ir buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vyriausiasis finansininkas Alenas Gumuliauskas. Apie pusmetį – iki 2017 metų vidurio jis dirbo ir M. Bartuškos komandoje, buvo antrinių įmonių Geležinkelių tiesimo centro, Vilniaus lokomotyvų remonto depo ir „Gelsauga“ valdybų narys. Šiuo metu jis yra „Skinest Rail“ valdomos Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklos vyr. finansininkas. 

A.  Gumuliauskas BNS informavo, kad „Vitras-S“ valdyboje aktyviai dirbo tik vieną mėnesį, o iš jos atsistatydino būtent dėl galimo ginčo su „Lietuvos geležinkeliais“, siekiant išvengti bet kokių neigiamų interpretacijų dėl jo buvusių pareigų „Lietuvos geležinkeliuose“.

Jam pasitraukus iš „Vitras-S“ valdybos, joje liko tik du nariai, todėl, pasak V. Balyno, šiuo metu vyksta naujo nario – finansininko – atranka.

V. Balynas teigia pažįstantis „Latvijos geležinkelių“ vadovą Edviną Berzinį – abu jie dvejus metus yra dirbę bendros įmonės „RB Rail“ stebėtojų taryboje. Tačiau jis tikino neturintis jokių ryšių Rusijoje. 

„Aš pats asmeniškai neturiu jokių ryšių. Dirbant „Lietuvos geležinkeliuose“, viena iš veiklos sričių buvo tarptautiniai ryšiai, mano atsakomybė buvo ryšiai vakarų kryptimi, Vakarų Europoje. Rusijoje esu buvęs tik kartą, Maskvoje derėjomės su Rusijos geležinkeliais dėl abipusių pretenzijų juokingai sumai“, – tikino V.  Balynas. 

Į komisiją kreiptasi, nes projektas – ypatingos svarbos 

BNS jau anksčiau rašė, kad komisijai dėl ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo rangovo atsidūrus aklavietėje, bus siūloma pakeisti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą, apibrėžiant, kad tarp ES šalių esanti strateginė infrastruktūra nebūtų komisijos tikrinimo objektas.

Tačiau susisiekimo ministras Rokas Masiulis BNS sako, kad jei pataisos bus priimtos, jos negalios atgaline data ir negalės būti pritaikytos Rengės atstatymui. 

Pasak neoficialių šaltinių, po to, kai pernai komisija užkirto kelią kitai „Skinest Rail“ grupės įmonei „Skinest Baltija“ pasirašyti sutartį su „Lietuvos geležinkeliais“ ir šiai apskundus sprendimą teismams, dabar bijoma tokių pat pasekmių. 

Vyriausybinė komisija bei Vyriausybė dar pernai nurodė, kad „Skinest Rail“ savininkas Olegas Osinovskis turi didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar jų fiziniais ar juridiniais asmenimis. Po tokios išvados „Lietuvos geležinkeliai“ nepasirašė apie 3 mln. eurų vertės sutarties su konkursą laimėjusia „Skinest Baltija“. 

Tačiau nei pastarojo sandorio, nei Rengės ruožo atstatymo vertė toli gražu nesiekia 10 proc. „Lietuvos geležinkelių“ metinių pajamų (2017 metais – apie 450 mln. eurų) – būtent tokia mažiausia tikrinamų sandorių vertės riba nustatyta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme. Tiesa, jei sandoris nutrūktų ir įmonė patirtų daugiau nei 2,5 proc. metinių pajamų nuostolių, dėl jo ji taip pat turi kreiptis į komisiją.

„Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi (į komisiją – BNS) todėl, kad anksčiau „Skinest Baltija“ akcininkas buvo pripažintas kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat į komisiją galima kreiptis ir kitais teisiniais pagrindais, ypač jei projektai yra ypatingos svarbos“, – BNS teigė įmonė.