Verslas

2019.03.12 11:50

Siūlomos pataisos kiršina kaimą ir miestą: kaime leistų daug labiau teršti orą nemaloniais kvapais

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.12 11:50

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl nuolatos gaunamų skundų ketina keisti kvapo taršos normas, ribojant leidžiamos koncentracijos ribą. Ekspertai sako, kad siūlomas įstatymas yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi kaime numatoma didesnė blogo kvapo norma nei mieste.

Gyventojų skundų srautams didėjant, Sveikatos apsaugos ministerija buvo įpareigota iš naujo peržiūrėti kvapo higienos normas, kurios tenkintų gyventojų interesus.

Šiuo metu maksimali leistina kvapo koncentracijos vertė Lietuvoje yra 8 kvapo vienetai.

„Vienas europinis kvapo vienetas reiškia, kad 50 proc. žmonų jaučia kvapą, 3 balai – kad jau 90 proc. žmonių jaučia kvapą“, – sako Lietuvos žaliojo aljanso pirmininko pavaduotojas Justinas Rimas.

Anot jo, „Lietuvoje leidžiama kvapo norma yra – 8 kvapo vienetai, tai yra pati didžiausia norma ES (leistinas kvapas gyvenamojoje zonoje 40 metrų nuo pastatų)“.

J. Rimas taip pat pastebi, kad Europos Sąjungoje nėra bendros teisės normų dėl kvapų, todėl kiekviena valstybė taiko skirtingas kvapų normas.

Pavyzdžiui, Nyderlandų miesto vietovėse yra taikomas 0,5 europinių kvapo vienetų įvertis. Mažiausia norma naudojam Vokietijoje, ten ji siekia 0,25 balo. Tuo metu, Danijoje, kur yra išplėtotas žemės ūkis, taikomi 5 Europos kvapo vienetai.

Diskriminuojami kaimai

SAM siūlomame įstatymo projekte nurodoma, kad kaimo ir miesto vietovėse vyrautų skirtingi reikalavimai. Mieste nuo 2024 metų iki 2029 metų siūloma taikyti 5 europinių kvapo vienetų normą. Nuo 2029 metų būtų taikoma 3 kvapo vienetų normą.

Tuo metu kaimo vietovėse numatoma nuo 2029 metų taikyti 5 Europos kvapo vienetų normą.

„SAM teigia, kad tokia diferenciacija yra numatoma todėl, kad kaimo gyventojai labiau toleruoja žemės ūkio veiklos kvapą. Manome, kad tai yra protegavimas žemės ūkio veiklos subjektų“, – sako J. Rimas bei priduria, kad didesnės leistinos kvapo normos vertės kaimo vietovėse yra diskriminacinės.

„Įžvelgiame diskriminaciją. Konstitucijoje rašoma, kad kiekvienas pilietis turi teisę į švarią ir sveiką aplinką. (...). Todėl nuprantama, kodėl SAM pateikė diskriminuojančias normas“, – pastebi J. Rimas

Jis taip pat pažymi, kad dėl prasto kvapo, nuvertėja žmonių turtas, todėl tai ypač neigiamai palies kaimo gyventojus.

Įtaka verslui

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas pastebi, kad politikai siūlo grįžti emigrantams į Lietuvą, grįžti į regionus, tačiau sukuria diskriminacinę aplinką.

„Siūlome žmonėms grįžti į Lietuvos regionus iš užsienio, tačiau mes juos kviečiame ten, kur smirda“, – sako D. Arlauskas ir priduria, kad verslas turėtų būti labiau socialiai atsakingas, o jei nežada toks būti, privalo įsikišti valstybinis mechanizmas.

D. Arlauskas, reaguodamas į ūkininkų priekaištus, kad tai mažins jų konkurencingumą, pastebi, kad turime koncentruotis į aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus.

„Statistikos departamento duomenimis, žmogus, dirbantis žemės ūkyje, sugeneruoja tik 10 tūkst. eurų vertės per metus. Jūs įsivaizduokite kokie ten atlyginimai. Normalioje įmonėje, generuojama ne mažiau 100 tūkst. eurų ir daugiau. Todėl turime susidėlioti prioritetus“, – sako D. Arlauskas.

Anot jo, yra situacijų, kada žmogus gauna Europos Sąjungos paramą kaimo turizmui vystyti, tačiau šalia vystomo verslo atsiranda ūkiai, iš kurių sklinda prasti kvapai.

„Tokie kvapai daro neigiamą įtaką kaimo turizmo verslui“, – pastebi D. Arlauskas.

Tuo metu konferencijoje dalyvavęs ūkininkas minėjo, kad yra ir priešingų situacijų, kada šalia ūkių įsikūrusios kaimo turizmo sodybos naikina žemės ūkio verslus, kadangi ūkininkus apipila skundais. 

Institucijos nesusikalba

Lietuvos žaliojo aljanso pirmininkas Algimantas Paulauskas sako, kad šiandien veikianti sistema dėl kvapų reguliavimo yra neveiksminga, kadangi reguliacijai yra pajungtos skirtingos institucijos bei ministerijos.

„Sveikatos priežiūros centrams yra palikta užduotis nagrinėti skundus. Jie neturi įrankių, kaip veikti, kad nepaplistų kvapai. (...). Tuo metu Aplinkos ministerija turi įrankius stebėti ir svarstyti ar išduoti ar ne leidimą, tačiau skundai rašomi Visuomenės sveikatos centrams, bet ne tiems, kurie gali iš anksto nuvažiuoti ir patikrinti. Tai yra nesusišnekėjimas.“ , – sako A. Paulauskas bei priduria, kad sprendimus dėl kvapų reiktų perduoti į vienos kontroliuojančios institucijos rankas. 

A. Paulauskas taip pat pastebi, kad „turime skatinti ūkius utilizuoti arba perdirbti medžiagas, kurios skleidžia kvapus“, bei priduria, kad įstatymo dėl naujų kvapo normų įsigaliojimo numatoma pradžia yra per toli.

Pagal SAM pateiktą įstatymo projektą, kaimuose naujos kvapų normos įsigaliotų tik po dešimties metų, miestuose – penkerių.

„Kvapus skleidžiančias medžiagas galima naudoti biodujų gamybai. Tą puikiai daro Vokietija ir ten nėra jokio kvapo. Ūkininkai iš to net naudos gautų.  (...) Nereikia laukti 10 metų, galima pradėti tvarkytis jau dabar, kadangi po 10 metų gali būti taikomi jau visai kiti reikalavimai“, – pažymi ekspertas.

A. Paulauskas taip pat pastebi, kad kvapus galima būtų skirstyti į smirdančius ir kvepiančius. O tiems kvapams, kurie kvepia, taikyti skirtingas kvapų normas.