Verslas

2019.03.11 22:50

Sezoninių darbuotojų medžioklėje varžosi Lietuvos ir užsienio darbdaviai

Prasidėjo sezoninių darbuotojų paieška. Dabar pikas, kai laikinų darbo rankų Lietuvoje dairosi užsienio darbdaviai. Bet kolektyvo vienam sezonui ima ieškoti ir Lietuvos verslas. Pajūrio kavinėms ir barams ši vasara – paskutinė, kai paplūdimyje galės prekiauti alkoholiu.

Lietaus šiomis dienomis gausiai plautas pajūris ima ruoštis vasarai. Praėjusią dalis kavinių ir barų darbuotojus vežėsi iš Ukrainos. Bet ne visi liko jais patenkinti. 

Tradiciškai papildomų rankų sezonui dairomasi ir tarp vietinių. Kavinė „Ateik ateik“ ant jūros kranto numačiusi įdarbinti 7-8 laikinus darbuotojus. Verslo steigėjas sako, svarbiausias reikalavimas – aistra darbui.

„Viliojam tuo, kad tiesiog tai yra nuotykis. Darbas prie jūros yra nuotykis. Aišku, tiek atlyginimu, tiek geru kolektyvu“, – kalbėjo kavinės „Ateik ateik“ steigėjas Rimvydas Uselis.

Bet pajūrio verslininkams šiemet skamba pavojaus signalas – šis sezonas paskutinis prekiauti alkoholiu. Nuo kitų metų vien tik vasarą veikiančios lauko kavinės, kurioms būtina licencija alkoholiui, jo parduoti negalės.

„Nukertamas visas smulkusis verslas, Klaipėdos paplūdimiai, turizmas ir tiesiog visa šita šaka bus nukirsta. Ir mes turbūt prarasim dalį patrauklumo“, – teigė R. Uselis.

Bet vilioti kaip nors ypatingai kavinė nežada, kad užsidirbtų kuo daugiau. Sako, dirbs kaip dirbę.

Užimtumo tarnybos duomenimis, sezoninių darbuotojų atlyginimas, jei darbas nekvalifikuotas ir jam nereikia specifinių įgūdžių, pasiūlymuose prasideda nuo 450 eurų.

„Sakykim, kambarinė Palangoje sezono metu dažniausiai gauna nuo 455 eurų į rankas. Toliau administratorės vėlgi gauna skirtingai, nuo 500 iki 650. Nuo kiekvienos įmonės priklauso“, – pasakojo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Personalo paieškos įmonių teigimu, šiuo metu pikas, kai sezoninių darbuotojų Lietuvoje ieško užsienio darbdaviai. Apstu skelbimų iš pietinių Europos šalių – reikia viešbučių kambarinių, padavėjų, animatorių. Nekvalifikuotų darbuotojų, dirbti, pavyzdžiui, sandėliuose, statybose ir gamyboje dairosi vokiečiai, olandai, šiaurės šalių darbdaviai.

Tie, kurių nevaržo kalba ar šiaip drąsesni, skaičiuoja, kur labiau apsimoka – čia ar svetur.

„Žmonės juda dėl to, kad būtų didesnis atlyginimas, geresnės sąlygos, geresnė galimybė užsidirbti per trumpą laiką, tai tiesiog pasveria tas galimybes, ką galima užsidirbti Lietuvoje ir ką galim užsidirbti užsienyje. Maždaug arba dvigubai, arba trigubai didesnis tas atlyginimas“, – teigė „CV–Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

Užsienyje įsidarbinus sezonui, anot atrankos organizacijų, nemažai šansų likti ilgam. Lietuvoje ir sezonas perpus trumpesnis, nei šiltuosiuose kraštuose, ir dažniausiai tik jam ir ieškoma žmonių.

Ir nors sujudimas Lietuvos darbo rinkoje jau yra – vasarį laisvų darbo vietų registruota dešimtadaliu daugiau nei sausį, o daugiausia ieškoma statybininkų, Užimtumo tarnybos koridoriai kol kas apytuščiai.

Masinę sezoninių darbuotojų paiešką Lietuvos verslas, manoma, pradės, kaip visuomet, balandį – gegužę. Žmones 3–4 mėnesiams vilios kurortai – pajūris ir Druskininkai. Papildomų rankų tradiciškai prireiks žemės ūkyje, prekyboje. Bet kiek tiksliai žmonių įdarbinama sezonui, nėra aišku.

„Kas mėnesį neterminuotai įdarbina maždaug 1500, o vasarą tai perkopia 2 tūkst. Aišku, tokia situacija susiklosto neretai, kada darbdaviai išvis neregistruoja laisvų darbo vietų laikinam įdarbinimui. Todėl, kad nemaža dalis žmonių, dirbusių ankstinėmis vasaromis, tiesiog grįžta“, – sakė Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Dovilė Mackevičienė.

Statistikų duomenimis, per 3 paskutinius praėjusių metų mėnesius darbuotojų sumažėjo beveik visur Lietuvoje, išskyrus Vilniaus regioną. Čia jų padaugėjo beveik iki 530 tūkst., o tai – 40 proc. visų dirbančiųjų šalies ūkyje.

Panorama (su vertimu į gestų k.)