Pietų Europos šalys ilgus metus naudojosi žemomis paskolų palūkanomis ir milijardus eurų leido prabangai, kurios, pagal savo ekonominę situaciją, iš tiesų įsigyti neišgalėjo.
Pietų Europos šalys ilgus metus naudojosi žemomis paskolų palūkanomis ir milijardus eurų leido prabangai, kurios, pagal savo ekonominę situaciją, iš tiesų įsigyti neišgalėjo.
Ketvirtadienį prasidėjusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime turėtų būti rimtai persvarstyta, kam, kiek ir kokiam tikslui turėtų tekti iš Europos Sąjungos biudžeto.
Per pastaruosius du dešimtmečius Portugalija iš Europos Sąjungos gavo beveik 50 mlrd. eurų paramos. Ji dažniausiai buvo skirta pažangiai šalies ekonomikai sukurti. Tačiau užuot pirkę meškerę, Portugalijos politikai pirko žuvį – leido pinigus brangiems projektams, kurie pelnydavo šlovę ir rinkėjų balsus.
Madeiros sala – puikus pavyzdys. Jau 34 metus jai vadovauja Alberto Joao Jardimas. Tarp žymiausių jo kūrinių – 700 tūkst. eurų vertės malūnsparnių aikštelė, kur, vietinių teigimu, nė vienas taip ir neatskrido, ant ūkanotos kalvos stovintis tuščias 2,5 mln. eurų kainavęs verslo parkas ir 38 mln. eurų vertės uostas – taip mažai reikalingas, kad jo vartai jau uždumblėję.
Pinigų švaistymas Madeiros biudžete jau praardė beveik 6,5 mlrd. eurų skylę, ir pernai Europos Sąjunga Madeirą sušelpė 1,5 milijardo vertės paskola. O salos prezidentas ėmė ir už 2,5 mln. eurų pastatė stiklinę apžvalgos aikštelę, jo manymu, itin svarbią turizmo plėtrai.
Vis dėlto Europos Sąjungos viršūnės jau ima pripažinti – toks Pietų Europos valstybių švaistymas yra dalis paaiškinimo, kaip Europa sau išsikasė ekonominės krizės duobę. Europos Sąjunga pinigus skirdavo nelygybei tarp atsilikusių ir turtingų regionų išlyginti. Tačiau vargingieji pirko tai, kas blizga, statė tiltus į niekur ir leido tam, ko neišgalėjo nusipirkti.
Šiomis dienomis Europos Sąjunga, svarstydama naują biudžetą, veikiausiai padarys rimtas išvadas.
