Minske manoma, kad neseniai Maskvoje vykusios derybos dėl rusiškos naftos tiekimo į Baltarusiją nebuvo sėkmingos, rašo oilru.com. Tiesa, jos dar nesibaigė, leidiniui „Nezavisimaja gazeta“ teigė derybų eigą žinantys šaltiniai. Nors kai kurių specialistų nuomone, tai tėra Baltarusijos valdžios propaganda, baiminantis, kad laukimas sukels žmonėms paniką ir priartins devalvaciją.
Minske manoma, kad neseniai Maskvoje vykusios derybos dėl rusiškos naftos tiekimo į Baltarusiją nebuvo sėkmingos, rašo oilru.com. Tiesa, jos dar nesibaigė, leidiniui „Nezavisimaja gazeta“ teigė derybų eigą žinantys šaltiniai. Nors kai kurių specialistų nuomone, tai tėra Baltarusijos valdžios propaganda, baiminantis, kad laukimas sukels žmonėms paniką ir priartins devalvaciją.
„Derybos dėl naftos apimčių ir tiekimo į Baltarusiją 2013 m. bus tęsiamos, galutinio sprendimo dar nėra – kol kas tėra vakar vykusių derybų protokolas“, – tvirtina šaltinis. Anot jo, šis klausimas bus toliau aptariamas arba šios savaitės pabaigoje, arba kitos savaitės pradžioje.
Baltarusijos valdžia ne veltui nenori kaitinti aistrų naftos tematika. Taip yra todėl, kad vos pasigirdus apie gresiantį jos perdirbimo apimčių sumažinimą, ekspertai ima teikti pesimistines Baltarusijos ekonomikos ateities prognozes. „Naftos tiekimo apimčių sumažinimas labai konkrečiai veikia Baltarusijos ekonomiką... sumažinus naftos produktų eksportą, sumažės ir išorinės prekybos proficitas“, – mano Baltarusijos mokslo ir pramonės asociacijos pirmininkas Aleksandras Švecas. „Naftos klausimas Baltarusijoje tebėra didžiausia problema. Realiai dėl visų šių priežasčių gali kilti nauja krizės banga“, – sako jis.
„Rusiškos naftos tiekimo sumažinimo pasekmės – sumažėjusios pajamos iš naftos produktų eksporto ir padidėjęs neigiamas prekybos balanso saldo. „Tai gresia tuo, kad mes negalėsime eksportuoti tos naftos, kurią išgauname Baltarusijoje ir kurios eksporto mokesčiai eina į mūsų, o ne į Rusijos biudžetą. Dėl šito mūsų prekybos balanso saldo vėl gali pasidaryti chroniškai neigiamas, o visa tai darys spaudimą valiutų rinkai. Valiutos deficitas, buvęs 2011 m., gali vėl grįžti“, – teigė Baltarusijos ekonomistas Borisas Želiba.
Ekspertai primena, kad atsverti sumažėjusias pajamas iš naftos perdirbimo galėtų įplaukos iš privatizacijos. Tačiau ir jų tikėtis artimiausiu metu neverta.
Praėjusią savaitę Michailas Miasnikovičius pareiškė, kad nebus įgyvendinti planai gauti 2,5 mlrd. dolerių (6,7 mlrd. Lt) iš privatizacijos. Jis taip pat paragino nedaryti iš to tragedijos, nes yra ir kitų šaltinių. Trečiadienį paaiškėjo, kad Baltarusijos premjeras buvo neteisus. Baltarusijos nacionalinio banko vadovė Nadežda Jermakova pareiškė, kad dėl neįvykdytų privatizacijos planų Baltarusija gali negauti eilinės paramos iš antikrizinio fondo „EvrAz ES“. „Regis, šis klausimas pereina į politinius rėmus“, – nusiėmė nuo savęs atsakomybę N. Jermakova.
Spaudimas naftos tiekimo procese, nedviprasmiškos užuominos apie privatizacijos būtinybę – visa tai, Baltarusijos ekspertų nuomone, rodo, jog Rusija neketina atsisakyti savo pagrindinio tikslo – tokiu būdu susilpninti Baltarusijos ekonomiką ir priversti A. Lukašenką įsileisti rusišką kapitalą į Baltarusijos bendroves. „Tai Maskvos spaudimas Baltarusijos vadovybei, kurio pagrindinis pretekstas – kad oficialusis Minskas intensyviau imtųsi privatizacijos ir įgyvendintų įsipareigojimus, kad gautų 2,5 mlrd. dolerių paramą iš antikrizinio fondo. O pirkėjas aiškus – rusiškas kapitalas“, – įsitikinęs Borisas Želiba.
