Per didelis dirbančių žmonių apmokestinimas neskatina bedarbių grįžti į darbo rinką. Jei situacija nesikeis, spartesnis užimtumo didėjimas liks tik siekiamybe.
Per didelis dirbančių žmonių apmokestinimas neskatina bedarbių grįžti į darbo rinką. Jei situacija nesikeis, spartesnis užimtumo didėjimas liks tik siekiamybe.
Lietuvos bankas (LB) pirmadienį paskelbė prognozę, kad nedarbo lygis šiemet bus 13,3 proc., kitąmet – 11,6 procento. Tikimasi, kad ir ateityje padėtis darbo rinkoje gerės, bet lėčiau.
Statistika rodo, kad ilgalaikio nedarbo lygis per metus sumažėjo, tačiau beveik pusė visų bedarbių šalyje tebeieško darbo metus ar ilgiau. LB teigimu, sparčiau mažėja dėl krizės labai išaugęs jaunimo nedarbas. Bet suprastėję įmonių lūkesčiai esą turėtų veikti įmonių sprendimus, susijusius su darbuotojų samdymu.
„Darbo rinka atsigauna – nemenkai auga užimtumas, pamažu mažėja nedarbas. Daugiausia gausėja tokių asmenų, kurie dirba ne visą darbo dieną. Viena vertus, tai rodo, kad įmonės naudoja lanksčias darbo formas, o tai yra sveikintina. Tačiau kartu tai demonstruoja atsargų įmonių požiūrį į plėtrą ir su tuo susijusius ilgalaikius įsipareigojimus darbuotojams“, – sakė centrinio banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko. Ji pridūrė, kad artimiausiu metu nedarbo lygis jau taip sparčiai nemažės.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje nedarbo lygis trečiąjį šių metų ketvirtį sudarė 12,3 proc. ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, sumažėjo 0,9 proc. punkto.
Ekonomistai nepataria lyginti nedarbo lygio ketvirčiais, nes jį veikia sezoniškumas, todėl rekomenduoja analizuoti jo pokytį per metus. Taigi lyginant šių ir praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenis nedarbas sumažėjo 2,5 proc. punktais, o jaunimo (15–24 metų) – 4 proc. punktais.
Nėra ko džiūgauti
Nors statistika rodo optimistines tendencijas, ekonomikos analitikai nepataria džiūgauti, nes Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje nedarbo lygis yra aukštesnis už Europos Sąjungos vidurkį (11,6 proc.) ir beveik tris kartus viršija prieškrizinį nedarbo lygį šalyje 2008 metais. Be to, kas antras bedarbis yra ilgalaikis, t. y. nedirbantis ilgiau nei metus. Ilgalaikiams bedarbiams yra kur kas sunkiau grįžti į darbo rinką, nes kuo ilgiau laiko jie nedirba, tuo sparčiau nyksta jų kvalifikacija ir kompetencija.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas LŽ sakė, kad 182,7 tūkst. galinčių dirbti, bet nedirbančių šalies piliečių yra patekę į vadinamuosius nedarbo spąstus. Šis rodiklis esą rodo, kokią dalį vidutinio darbo užmokesčio sudaro mokesčiai valstybei kartu su socialinėmis išmokomis, kurias žmogus gauna būdamas bedarbis. Šiuo metu nedarbo spąstai Lietuvoje siekia net 70 procentų.
„Tai rodo, kad Lietuvoje yra per didelis darbo jėgos apmokestinimas, kuris mažina motyvaciją grįžti į darbo rinką ir tarsi uždaro žmogų į spąstus. Vaduodamasis iš jų žmogus vietoj legalaus darbo pasirenka kitą kelią – dirba nelegaliai ir naudojasi socialinėmis išmokomis ilgą laiką. Tai viena pagrindinių ilgalaikio nedarbo priežasčių“, – pateikė išvadą analitikas.
Kita ilgalaikio nedarbo priežastis – jaunimo nedarbas, dėl kurio, anot A. Izgorodino, kalta nesubalansuota švietimo sistema. Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2012 metų ketvirtį Lietuvoje jaunųjų bedarbių buvo 34,4 tūkst., arba kas dvyliktas 15–24 metų asmuo. Darbo biržos duomenimis, 60 proc. jaunimo neturi tinkamo profesinio pasirengimo, o tarp vyresnių bedarbių šis rodiklis yra mažesnis – 42 procentai.
Kaip vieną priežasčių, kodėl beveik trečdalį bedarbių sudaro jauni žmonės, analitikas nurodo per didelį rengiamų socialinių mokslų specialistų skaičių. „Tuo metu pramonininkai jaučia techninių specialistų trūkumą. Jau žinoma, kad kitais metais trūks 5 tūkst. informacinių technologijų specialistų“, – sakė jis.
Stabdo norą samdyti
A. Izgorodinas pažymi, kad yra nemažai pramonės įmonių, kurioms dabar reikia naujų darbuotojų, bet per didelė naujos darbo vietos kūrimo finansinė našta sumažina galimybes tai daryti.
Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje darbo jėgos mokesčiai siekia 35 proc., tuo tarpu Rytų Europos ir Centrinės Azijos regiono, prie kurio priskiriama Lietuva, vidurkis – 22 procentai.
Analitiko nuomone, nedarbo lygis Lietuvoje ims sparčiau mažėti kartu veikiant trims veiksniams. „Pirmiausia, įmonėms reikia stabilios verslo aplinkos, kad jos galėtų ramiai planuoti savo plėtrą ir investicijas į personalą. Antra, reikia subalansuoti švietimo sistemą didinant technologinių specialybių studentų gretas. Trečia, būtina pakoreguoti darbo jėgos mokesčių sistemą, kuri būtų palankesnė kuriant naujas darbo vietas“, – įsitikinęs jis.
A. Izgorodinas pažymi, jog, net ir išpildžius minėtas tris sąlygas, tikėtis greito nedarbo lygio kritimo nereikia dėl to, kad jis vėliausiai reaguoja į kitų makroekonominių rodiklių pokyčius. Mat nedarbo mastas ima sparčiai trauktis tuomet, kai šalies BVP augimas pasiekia 4–5 proc. augimo tempą.
Skaičiai (šaltinis: Statistikos departamentas)
Trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 1,3 mln. dirbančių žmonių ir 182,7 tūkst. bedarbių, iš jų ilgalaikių bedarbių – 92,8 tūkst., arba kas antras bedarbis.
Pagyvenusių (55–64 metų) gyventojų užimtumas siekė 53,1 procento.
Užimtų gyventojų labiausiai padaugėjo statyboje (11,6 tūkst.), prekyboje (8,1 tūkst.) ir pramonėje (7,5 tūkst.), o sumažėjo – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje (7,2 tūkst.) bei transporte ir saugojime (7 tūkst.).
Nedarbo lygis Latvijoje – 13,5 proc., Estijoje – 9,7 proc., Lietuvoje – 12,3 procento.
Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis Latvijoje sudarė 31,1 proc., Lietuvoje – 27,5 proc., Estijoje – 19,5 procento.
