Verslas

2019.03.10 22:28

Tuneliui, jungiančiam Taliną ir Helsinkį – milijardinės Kinijos fondo investicijos

Vykintas Pugačiauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.03.10 22:28

Ambicingo projekto tuneliu sujungti Taliną ir Helsinkį sumanytojams Kinijos fondas pažadėjo visas reikalingas lėšas – 15 milijardų eurų. Verslininkai tikina, kad jau per 2024-ųjų Kalėdas bus galima per 20 minučių traukiniu kirsti Suomijos įlanką. Jie dabar tikisi lengviau sulaukti ir europiečių investicijų. Tačiau daug kur pasaulyje Pekinas padidino politinę įtaką, skolindamas milijardus, o paskui už skolas perimdamas svarbius objektus. Estijos premjeras sako, kad dar teks įvertinti saugumą.

Bent dvi valandos keltu – dešimtys tūkstančių Estijos gyventojų keliasi į darbą Suomijoje, o turistai iš Helsinkio – į pigesnį Taliną. Traukinys šimto kilometrų tunelį įveiktų per 20 minučių. Bet seniai rengiamas projektas šiauriau pratęsti „Rail Baltic“ geležinkelį, abiejų vyriausybių akimis, įmanomas tik apie 2040-uosius.

„Ilgalaikė Suomijos vizija apima ir tai, kad nutiesime tunelį į Taliną“, – sako laikinasis Suomijos ministras pirmininkas Juha Sipila.

Tačiau Suomijos verslininkas, pagarsėjęs kompiuteriniu žaidimu „Angry Birds“, tunelį žada jau po penkerių metų. Šią savaitę pasirašė supratimo memorandumą su Kinijos investicijų fondu, kuris pažadėjo visą reikalingą sumą – 15 milijardų eurų. Už tai gaus trečdalį akcijų. Galutinio susitarimo tikimasi per pusmetį.

„Kinijos fondas pažadėjo finansuoti statybą. Pinigai nebus pervesti į sąskaitą rytoj, jie bus išmokami pagal statybų poreikius. Statybų stadiją pasieksime geriausiu atveju kitąmet“, – teigia tunelio projekto teisininkas Paulas Kunnapas.

Kinija pradėjo ambicingą, ilgalaikį Naujojo šilko kelio projektą ir skiria šimtus milijardų infrastruktūrai visame pasaulyje. Bet daugėja atvejų, kai paskolinęs pinigų projektams, kurie neatsiperka, Pekinas už skolas perima jų kontrolę ir taip plečia įtaką.

Estijos opozicija perspėja, kad pernelyg rizikinga kliautis Kinijos valstybinėmis bendrovėmis, nes su tokiomis investicijomis ateina ir politiniai interesai. Nueinanti vyriausybė sako, kad Kinija nepaprašė valstybės garantijų paskolai, kitaip negu kitur.

„Nesvarbu, kokios šalys ir iš kokių išteklių finansuos šį projektą, tai nepakirs jam iškeltų kriterijų. Jis turi atitikti ir aplinkosaugos principus, ir saugumo principus pagal aukštus standartus, kuriuos kelia Europa“, – dėsto Estijos ekonominių reikalų ir infrastruktūros ministrė Kadri Simson.

Sausį projekto sumanytojai atvežė finansuotojus iš Kinijos susitikti su Estijos premjeru. „Touchstone Capital Partners“ registruotas Bermudų salose, jį sudaro 15 Kinijos valstybinių įmonių ir 15 tarptautinių bendrovių.

Pranešama, kad fondas investavęs 100 milijardų dolerių, bet dalis jo veiklos nuo Pietų Amerikos iki Australijos tebėra mįslinga, nors tarp partnerių yra ir didžiulių bankų. Nueinančios Estijos vyriausybės vadovas sako, kad kitaip negu „Rail Baltica“, tunelio projektas – tik tyrimų stadijoje.

„Turėsime sulaukti ir poveikio aplinkai, ir kainos bei naudos tyrimų. O saugumas yra pats svarbiausias aspektas“, – kalba Estijos ministras pirmininkas Juri Ratas.

Jeigu tunelį tiestų verslininkai, Taline jis vestų į oro uostą, o Helsinkyje – dar nesutariama, ar į geležinkelio stotį centre, ar į oro uostą priemiestyje. Pakeliui traukiniai stotų ir dirbtinėje saloje.

Projekto sumanytojai sako, kad jis tapo svorio centru tarp Azijos ir Europos. Ir tikina, kad kai vienas iš didžiausių Europoje infrastruktūros projektų jau užsitikrino pinigus, bus lengviau tikėtis investicijų ir iš Suomijos, Šiaurės šalių arba Europos Sąjungos. Tuomet Kinijos fondo dalis mažėtų.

Panorama
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt