Verslas

2019.03.10 20:23

Kodėl baltarusiams gali būti nepriimtinas Sauliaus Skvernelio pasiūlymas

Premjero Sauliaus Skvernelio siūlymas Baltarusijos atominę elektrinę perdaryti į kūrenamą dujomis ekspertų buvo sutiktas labai kritiškai. Atsakymo iš Minsko kol kas nėra, nes premjero laiškas išsiųstas, kai baltarusiai šventė kovo 8-ąją. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuvos tikslas – siekti Baltarusijos atominės uždarymo, todėl kalbos apie galimą „pragmatinį požiūrį“ dėl jėgainės yra „mėginimas prekiauti žmonių saugumu“.

S. Skvernelis atmetė ekspertų kritiką ir išsiuntė oficialų siūlymą Baltarusijos premjerui Sergejui Rumasui perstatyti netrukus šalia Astravo pradėsiančią veikti atominę į dujų elektrinę, kuriai kuras galėtų būti tiekiamas per Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalą. Už energetikos politiką atsakingos Seimo komisijos vadovas giria šią premjero idėją. Anot Virgilijaus Poderio, Baltarusija sumažintų Rusijos spaudimą dėl dujų kainų.

„Baltarusijai išsukinėjamos rankos (...). Šitoje vietoje pati Baltarusija turėtų jausti interesą turėti kitas galimybes“, – mano Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas V. Poderys.

Tačiau prieš dešimtmetį vadovavęs Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai V. Poderys turėtų išmanyti apie dujų kainas Baltijos šalyse ir Baltarusijoje. V. Poderio pirmtakas Kainų komisijoje Vidmantas Jankauskas sako, kad S. Skvernelio pasiūlymas pribloškia ekonominės logikos stoka.

„Lietuvos kainų komisija yra nustačiusi 23–24 Eur/MWh, tai perskaičiavus į tarptautinius vienetus t. y. doleriais už 1000 kubinių metrų – 300. Už kiek dabar gauna Baltarusija? Už 127 dolerius. Tai niekaip neįsivaizduoju kaip čia Baltarusijai pavyktų pigiau gauti iš mūsų, negu jie gali gauti iš rusų“, – LRT TELEVIZIJAI dėsto habil. dr. V. Jankauskas, buvęs Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininku 1997–2007 metais.

S. Skvernelis tikina, kad „didelė dalis infrastruktūros gali būti sėkmingai išnaudota gamtinėmis dujomis varomai elektrinei išvystyti“.

Energetikos instituto Mokslo tarybos pirmininkas ir šio instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, akademikas Eugenijus Ušpuras tikina, kad teoriškai galima panaudoti tik atominės elektrinės turbinas, tačiau jas suderinti su dujų įranga – labai brangus projektas.

„Reikia penkių dujų katilų vietoje vieno reaktoriaus. Aš neskaičiavau, bet sunkoka man įsivaizduoti, nes jeigu tas tikrai apsimokėtų, tai aš manau, kai kurios jėgainės jau būtų perdirbtos iš branduolinių į dujines“, – LRT TELEVIZIJAI sako E. Ušpuras.

​Beje, maždaug 2000-siais, derantis dėl narystės Europos Sąjungoje, kai Lietuvai teko nusileisti dėl ankstyvo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, viena JAV įmonė siūlė, tačiau buvo atsisakyta idėjos perdaryti IAE į dujų dėl tos pačios priežasties: projektas labai brangus, verčiau atominę išmontuoti.

Kurį laiką tylėjęs, premjerą ginti stojo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Po ekspertų kritikos  Ž. Vaičiūnas pripažino, kad svarstant siūlymą, dalyvavo ir Energetikos ministerijos specialistai. Tačiau jis prisiminė, kad po Černobylio avarijos prie Minsko statyta atominė buvo konvertuota į gamtinėmis dujomis kūrenamą termofikacinę.

Tačiau šis pavyzdys nėra tinkamas, nes atominės statyba sustabdyta dėl to, kad subyrėjo Sovietų Sąjunga, todėl neliko užsakovo, o tai reiškia ir pinigų. Baltarusiai šalia užšaldytos atominės pamatų pastatė termofikacinę, nes iškilo šilumos poreikis Minskui.

Dar daugiau, sovietmečiu pinigų niekas neskaičiavo – į „atviras“ atominių elektrinių bankų sąskaitas plaukdavo lėšos pagal poreikį. Dabar gi Baltarusija Rusijoje pasiskolino 10 milijardų dolerių, dar 2 milijardus paskolino kinai elektros linijoms ir infrastruktūrai įrengti.

„Už tas netesybas, už tai jie pirmiausiai dar turės sumokėti. Kitas dalykas, turės jie turės sumokėti už reaktorius ir yra pavyzdys, toks kaip Bulgarija, tik planavo statyti naują AE, tarėsi su vokiečiais ir su rusais. Su rusais sutarė dėl reaktorių ir paskui jiems nepasisekė. Jie nutraukė tą statybą. Tai „Rosatom“ pareikalavo sumokėti už tą įrangą, kurią jie jau paruošė ir Tarptautinis arbitražas priteisė 620 milijonų eurų sumokėti“, – teigia V. Jankauskas.

Penktadienį S. Skvernelis autorystės dėl šios iniciatyvos nebeprisiėmė – iš dalies atsakomybę perkėlė energetikos ministrui.

„Šis siūlymas, kuris yra pateiktas su Energetikos ministerijos specialistų žinia, aš manau, kad bus kaip tam tikras indikatorius, ar Baltarusija nori ir yra linkusi kalbėtis, tuos santykius šiek tiek keisti, nes tokių praktikų pasaulyje yra, ir toje pačioje Baltarusijoj buvo. Pažiūrėsime, kokie yra ketinimai“, – prognozuoja premjeras.

Negailintis kritikos S. Skvernelio iniciatyvai buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas baiminasi, kad įsivėlus į beprasmį dialogą, gali būti nueita ne tuo keliu.

„Matyt, yra kiti tikslai – pradėti pokalbį su Baltarusija ir gerai pasirodyti prezidento rinkimuose. Geras pasirodymas prezidento rinkimuose galėtų būti, jeigu Baltarusija teigiamai atsilieptų ir atsirastų kažkokia perspektyva susitarti su Baltarusija vienaip ar kitaip.

Aišku, tas susitarimas – negalime tikėtis, kad Baltarusija atsisakys atominės elektrinės, 10 milijardų eurų projekto niekas neatsisako. Reiškia, kažko atsisakyti turės Lietuva. Matyt, įsipareigos pirkti elektrą už tam tikrą kainą. Tai štai, tokia įvykių versija yra tikėtina“, – sako A. Sekmokas, buvęs energetikos ministru 2009–2012 metais.

VU TSPMI vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas tikina, kad ši S. Skvernelio iniciatyva greičiausiai yra siejama su noru patraukti rinkėjų dėmesį. Tačiau ji padarys tik žalos – dar labiau susilpnins Lietuvos pozicijas.

„Ponas Skvernelis galėjo tai daryti tik tapęs premjeru, nes tam jis turėjo daugiau nei dvejus metus. Tuo labiau, kad ši idėja nėra nauja. Ji seniai jau buvo svarstyta ir ne be priežasčių neįgyvendinta. Tad mano nuomone, toks kalbėjimas tik gali susilpninti Lietuvos pastangas turėti visos ES palaikymą šiuo klausimu ir netgi paversti Lietuvą žaidimo tarp Baltarusijos ir Rusijos dalimi“, – nuogąstauja profesorius.

Savaitė