Naujausias vartotojų įpročių ir elgesio tyrimas rodo, kad 79 proc. Lietuvos gyventojų nuolat ieško galimybių sutaupyti. Rinkdamiesi, ko atsisakyti, gyventojai dažniausiai apkarpo atostogų ir vaikų išsilavinimo išlaidas. Nepaisant to, ateitį šalies gyventojai mato optimistišką – beveik pusė tiki, kad šeimos finansinė padėtis per ateinančius metus pagerės.
Naujausias vartotojų įpročių ir elgesio tyrimas rodo, kad 79 proc. Lietuvos gyventojų nuolat ieško galimybių sutaupyti. Rinkdamiesi, ko atsisakyti, gyventojai dažniausiai apkarpo atostogų ir vaikų išsilavinimo išlaidas. Nepaisant to, ateitį šalies gyventojai mato optimistišką – beveik pusė tiki, kad šeimos finansinė padėtis per ateinančius metus pagerės.
Nenoras išlaidauti keičia ir vartojimo įpročius. Pagal „The Future of Lithuania“ tyrimo duomenis, daugiau kaip pusė gyventojų dėl savo finansinės padėties dažniau valgo namuose gamintą maistą užuot ėję į kavinę, restoraną, trečdalis sumažino išlaidas sveikatai – atsisakė vitaminų ar maisto papildų, rašoma pranešime spaudai.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad vartotojai taupymą vis labiau supranta kaip biudžeto planavimą ar neišlaidavimą, o ne ypatingą savęs ribojimą. Taip pat pastebimi vartotojų būtinųjų išlaidų prioritetų pokyčiai – gyventojai mažiausiai sąmoningų pastangų deda, kad sutaupytų telefono, interneto, televizijos mokesčiams sumokėti“, – sako OMD Lietuva vadovas Darius Gricius.
D. Griciaus nuomone, gyventojų optimizmas dėl asmeninių finansų susijęs su optimistiniu požiūriu dėl šalies ateities. 46 proc. gyventojų tiki, kad ateityje galimybės Lietuvoje bus geresnės. Dideliu pozityvumu pasižymi jaunimas (70 proc.), tuo metu vyresni žmonės išlieka nuosaikūs.
„Pagal respondentų atsakymus galima daryti išvadą, kad geros galimybės gyventojams labiausiai siejasi su ekonominiu stabilumu, įsidarbinimu, finansinio pagrindo užsitikrinimu, antroje vietoje – pagarba visiems visuomenės sluoksniams, trečioje – jaunimo užimtumo didinimas, jaunimo skatinimas likti Lietuvoje, kurti modernią, verslią aplinką čia“, – komenduoja D. Gricius.
