Pirmadienį, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui „Independence“ įplaukus į Klaipėdą, Lietuva įžengė į energetinės nepriklausomybės erą, interviu LRT Radijo laidai „Lietuvos diena“ sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jis tikisi, kad savo pavyzdžiu Lietuva užkrės kitas dvi Baltijos valstybes ir paskatins Estiją ir Latviją sparčiau įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą.
Pirmadienį, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalui „Independence“ įplaukus į Klaipėdą, Lietuva įžengė į energetinės nepriklausomybės erą, interviu LRT Radijo laidai „Lietuvos diena“ sako premjeras Algirdas Butkevičius. Jis tikisi, kad savo pavyzdžiu Lietuva užkrės kitas dvi Baltijos valstybes ir paskatins Estiją ir Latviją sparčiau įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) trečiąjį energetikos paketą.
„Tikimės, kad prasidės glaudesnis bendradarbiavimas dėl Inčiukalnio saugyklos plėtros arba tiesiog jos panaudojimo. Taip pat lygiagrečiai turime padidinti dujotiekio pralaidumą arba pajėgumą nuo Klaipėdos Kuršėnų link“, – sako A. Butkevičius.
– Premjere, kokią strateginę reikšmę Lietuvos politikai ir energetikai turi SGD terminalas Klaipėdoje?
– Žinoma, tai turi labai didelę reikšmę. Manau, kad pirmadienis Lietuvoje yra ta diena, kai pirmais žingsniais įžengėme į Lietuvos energetinės nepriklausomybės erą. Aišku, kad dujų sektorius faktiškai yra diversifikuotas. Mums susidaro visiškai kitos sąlygos derėtis ir su kitais dujų tiekėjais. Manau, kad galėsime lanksčiau kalbėtis dėl konkurencingesnės kainos.
Taip pat manau, kad šis žingsnis, kuris buvo žengtas Lietuvoje, kalbant ir apie energetinį saugumą, [šis pavyzdys] užkrės Latviją ir Estiją, [paskatins] sparčiau įgyvendinti ES trečiąjį energetikos paketą. Tikimės, kad prasidės glaudesnis bendradarbiavimas dėl Inčiukalnio saugyklos plėtros arba tiesiog jos panaudojimo. Taip pat lygiagrečiai turime padidinti dujotiekio pralaidumą arba pajėgumą nuo Klaipėdos Kuršėnų link.
– Gal galėtumėte papasakoti, kokia dabar „Gazprom“ padėtis, kiek dujų galėsime importuoti per SGD terminalą, iki kada galioja sutartis su „Gazprom“? Ir kiek svarbu, kad SGD terminalas galėtų pasiekti savo projektinius pajėgumus – dirbti 3–4 mlrd. kubinių metrų per metus.
– Taip, SGD terminalo pajėgumas yra beveik 4 mlrd. kubinių metrų per metus. Šiuo metu turime kontraktą su Norvegijos kompanija „Statoil“. Metams susitarta, kad importuosime 0,54 mlrd. kubinių metrų iš šios kompanijos. Bet, jei mums būtų papildomas poreikis [...], kontrakte numatyta, kad galime papildomai nusipirkti dujų [...].
Taip pat, žinoma, jo pajėgumai turės didėti, nes esame numatę krantinėje, „Klaipėdos naftos“ teritorijoje, statyti atskiras talpas, kurios būtų užpildomos iš mūsų pagrindinio dujų terminalo ir taip pat iš tos vadinamos dujų stoties, [...] [kad jas] būtų galima transportuoti automobiliais ir geležinkeliais. Tai yra artimiausias mūsų planas, kuris teoriškai jau pradėtas įgyvendinti.
Kita kryptis – tai laivų užpildymas ir traukimas mažais laiveliais. [...] O dabar tie 0,54 mlrd. kubinių metrų praktiškai bus panaudoti Elektrėnuose elektros energijos gamybai ir tose termofikacinėse elektrinėse, kurios gamins elektrą.
– Sakoma, kad SGD terminalas-saugykla gali, reikalui esant, patenkinti 90 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos sunaudojamų dujų. Ko reikia dar, kad dujos galėtų pasiekti ir Latviją, ir Estiją?
– Kaip minėjau, ateinančiais metais jau pabaigsime pradėtą dujotiekio tiesimo nuo Klaipėdos iki Kuršėnų projektą. Netoli Kuršėnų, kaip žinote, yra Inčiukalnio saugykla. Dar reikalingas Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimas pirmiausia dėl dujų pirkimo iš šio terminalo. Manau, kad šis pokalbis jau pirmadienį ir prasidės.
Tikrai, kaip ir sakėte, praktiškai 80–90 proc. esame pasiruošę užtikrinti dujų tiekimą iš šio dujų terminalo visoms Baltijos šalims. O dar reikia įvertinti ir tai, kad dujų vartojimas pereina iš dalies ir prie biokuro ir kiekvienais metais mažėja. Tokie yra mūsų ateities planai.
Bet, žinote, dabar jau vyksta pokalbiai dėl „Latvijas gaze“ akcijų iš „E.ON“ išpirkimo. Dabar vyksta susipažinimas su dokumentacija. Mums labai svarbu, kada jau vis dėlto Latvija ryšis įgyvendinti trečiąjį energetikos paketą, nes kol kas jų teisės aktuose šis klausimas buvo atidėtas iki 2017 m. Bet visiškai neseniai įvyko rinkimai, bus nauja vyriausybė. Šiandien turėsiu garbės paklausti Latvijos ministrės pirmininkės, gal planai yra truputį kitokie.
