Verslas

2019.03.10 06:59

Kaip tvarkyti savo finansus 2019 metais: pinigus kišti po pagalve ar pirkti akcijas?

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.10 06:59

Lietuviai vis dar nėra linkę taupyti, o tie, kurie tai daro, naudoja pačius primityviausius būdus. Amerikoje jau užaugo 3–4 kartos, kurios investuoja į akcijas, tuo metu Lietuvoje užaugo 3–4 kartos, kurios žino, kaip pragyventi iš žemės ūkio. Taip apie prastą lietuvių ekonominį išprusimą bei nesugebėjimą tinkamai investuoti pinigų atsiliepia finansų analitikas Marius Dubnikovas.

„Taisome stogą tada, kai šviečia saulė“, – pristatydamas Lietuvai skirtą Europos Komisijos (EK) ekonominių iššūkių analizę sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Vis dėlto Lietuvoje vyrauja priešingos tendencijos. Statistika rodo, kad lietuviai nustoja taupyti tada, kai tam ateina palankiausias metas.

Pokriziniu laikotarpiu, 2010 metais, Lietuvos namų ūkių taupymo norma buvo pakilusi į aukščiausią tašką ir siekė 7,79 proc. Tačiau nuo to laiko šalies gyventojų lūkesčiai ėmė didėti, o išlaidos augti.

Naujausiais duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo norma yra neigiama ir siekia – 0,5 proc. pajamų. Latvijoje ji siekia 2,7 proc. pajamų, o Estijoje 11,3 proc. Tuo metu ES vidurkis siekia 10,8 proc. pajamų.

Statistika rodo, kad lietuviai nėra linkę atsidėti pinigų juodai dienai. Vis dėlto, ką daryti tiems, kurie taupo ir nori dalį jų investuoti? 

Ekspertai portalo LRT.lt skaitytojams pataria, kaip tinkamai tvarkyti savo finansus 2019 metais ir apsisaugoti nuo galimų finansinių grėsmių.

Dviprasmiška statistika

SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilaukas pastebi, kad lietuviai yra linkę išlaidauti.

„Jei pažvelgsime į namų ūkio taupymo normą, tai matysime, kad jau 2017 metų duomenimis taupymo norma yra neigiama. Tai reiškia, kad gyventojai daugiau išleido, negu gavo pajamų. Tai yra ženklas, kad lietuviai nelabai mėgsta taupyti“, – sako ekonomistas.

Vis dėlto, T. Povilauskas pastebi paradoksą, kad gyventojų indėlių sąskaitos bankuose labai sparčiai auga.

„Vien praėjusiais metais pinigų sąskaitose sumos išaugo 12 proc. Istoriškai tai yra didelis augimas. Tai galėtų būti rodiklis, kad gyventojai kaip ir turi daugiau pinigų ir santaupų, nors namų ūkių taupymo norma ir yra neigiama“, – sako T. Povilauskas.

Anot jo, tokie duomenų neatitikimai rodo, kad šalyje vis dar vyrauja neapskaityta ekonomika. Tam įtakos gali turėti ir emigrantų perlaidos, kurios vien iš Jungtinės Karalystės kasmet siekia apie 200 mln. eurų, o bendra iš užsienio į lietuvių sąskaitas banke pervesta pinigų suma 2017 metais siekė net 1,1 mlrd. eurų.

Lietuviai neinvestuoja

Investicijų valdymo įmonės „INVL Asset Management“ atliktas tyrimas rodo, kad kasmet vis daugiau žmonių investuoja savo santaupas (kad investuoja 2016 m. nurodė 13 proc. respondentų, 2017 m. tokių buvo 16 proc., 2018 m. – 17 proc.).

Vis dėlto, lyginant su kitomis šalimis, investavimo mastai yra pakankamai menki. Pavyzdžiui, Amerikoje apie 54 proc. visuomenės sutaupytų pinigų dalį skiria investicijoms.

T. Povilauskas mano, kad didžiausia kylanti problema yra ta, kad nors pinigų banko sąskaitose daugėja, žmonės nėra linkę juos efektyviai įdarbinti.

„Indėlių ir grynųjų pinigų dalis finansiniame turte stabiliai didėja. Daugėja žmonių, kurie turi santaupų, bet jas ir toliau laiko banko sąskaitose ir nieko nedaro. Žmonės nėra linkę įdarbinti pinigų ir investuoti juos į akcijas ar obligacijas“, – sako T. Povilauskas

Ekonomisto pasiteiravus, kodėl žmonės neinvestuoja, jis teigė, kad per 2008 metais kilusią krizę nemažai žmonių prarado savo santaupas, todėl dabar bijo investuoti.

„Žmonės neinvestuoja dėl baimės jausmo. Tas jausmas gimė 2008 metų pabaigoje. Per daug vilčių buvo sudėta į investicijas, ir tos žaizdos yra vis dar jaučiamos“, sako – T. Povilauskas bei priduria, kad naujoji karta yra drąsesnė ir savo kapitalą siekia įdarbinti, investuodama į pakankamai rizikingus instrumentus.

„Tuo metu vyresni žmonės turi mažiau žinių, jų tolerancija rizikai yra mažesnė, o ir viešoji nuomonė, kad investavimas yra rizikingas, vyresnio amžiaus žmones verčia rinktis pinigų kaupimo būdus, kur beveik nėra rizikos“, – svarsto T. Povilauskas. 

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pastebi, kad žmonės neinvestuoja, nes neturi pakankamai žinių, o žinių trūkumą lėmė istorinė praeitis.

„Daugelis žmonių yra išaugę posovietinėje visuomenėje, kur, visų pirma, pinigus reikėjo uždirbti. Tik dabar pradėjome kelti klausimą, kaip pinigų neprarasti“, – portalui LRT.lt sako M. Zalatorius ir priduria, kad jau geriau neturint žinių neinvestuoti, nei neturint žinių investuoti ir prarasti santaupas.

„Didinam žinias, didinam pajamas ir tik tuomet pradedame daryti apgalvotus investicinius sprendimus“, – teigia M. Zalatorius.

Finansinė pagalvė

Finansų analitikas Marius Dubnikovas visiems sukaupusiems bent minimalią sumą pinigų, siūlo ne pulti jų investuoti, o visų pirma susikurti „finansinę pagalvę“, kuri turėtų padėti ištikus sunkiam finansiniam periodui.

„Pirmasis veiksmas yra ne pradėti nuo taupymo, bet atsikratyti vartotojiškų paskolų, nes jų palūkanos neretai siekia daugiau nei 15 proc.“, – pažymi M. Dubnikovas.

Antrasis veiksmas – apsidrausti gyvybės draudimu. „Jeigu yra būsto paskola, vaikai – kaupimas gyvybės draudime yra būtinas, o tai daro visas civilizuotas pasaulis. Toks draudimas yra būtinas tam, kad šeima būtų apsaugota nuo rizikų mirties ar ligos atveju“.

Trečias veiksmas – susikaupti bent 6 mėn. atlyginimą siekiančią finansinę pagalvę, jeigu žmogus netektų darbo arba jam kažkas atsitiktų.

Tik atlikus šiuos tris veiksmus, galima pradėti kalbėti apie investavimą, portalui LRT.lt sako M. Dubnikovas.

Kur investuoti 2019 metais?

Lietuvos bankas prognozuoja, kad infliacija 2019 metais sieks apie 2,4 proc. Vadinasi, jei žmogus banke ar po pagalve laiko 10 tūkst. eurų, kasmet dėl pinigų nuvertėjimo jis praras apie 240 eurų. Tiksliau, pinigų jis nepraras, tačiau už tuos 10 tūkst. galės įsigyti mažiau prekių ir paslaugų nei anksčiau.

Kyla klausimas, kur dėti sukauptus pinigus? SEB banko vyriausias ekonomistas T. Povilauskas portalui LRT.lt sako, kad jokiu būdu pinigų nereikia laikyti po pagalve.

„Iš pradžių reikia žinoti, kam taupai. Jei taupai ilgam laikotarpiui, tai svarbu taupyti stabiliai ir diferencijuoti santaupas. Iš karto į kokią akcijų rinką įdėti 10 tūkst. eurų yra blogas sprendimas. Geriausias sprendimas yra diferencijuoti“, – pataria ekonomistas.

Tuo metu finansų analitikas M. Dubnikovas sako, kad labai svarbu išskirti sumą, kurią galima investuoti. Jeigu žmogus turi sutaupęs apie tūkstantį eurų, finansinių instrumentų skaičius investavimui ir taupymui yra pakankamai minimalus.

„Tokią sumą būtų galima investuoti į akcijas ar obligacijas, tačiau mažai tikėtina, kad statistinis lietuvis jas mokėtų nusipirkti. Mūsų suvokimas apie šiuos instrumentus yra labai mažas ir statistinė Lietuvos šeima nėra pajėgi nusipirkti, pavyzdžiui, „Apple“ akcijų arba suprasti, kodėl jos yra perkamos“, – pastebi M. Dubnikovas.

Anot jo, tokiam žmogui geriausias pasirinkimas būtų kaupimas per gyvybės draudimą arba kaupimas trečiojoje pakopoje. 

„Pinigai tuose fonduose bus investuojami į akcijas, o juos valdys fondo valdytojas. Valstybė šiuos fondus taip pat skatina subsidijomis. Jei mes įsidėsime apie 2 tūkst. eurų, tai valstybė pridės dar papildomai iki 300 eurų paskatos, taikydama gyventojų pajamų mokesčio lengvatą“, – sako M. Dubnikovas bei priduria, kad investavus į tokius fondus grąža pirmais metais gali viršyti 10 proc.

Jeigu šeimai per metus pavyksta sukaupti apie 10 tūkst. eurų, tokią sumą jau galima investuoti ir į nekilnojamą turtą.

„Pasiėmus paskolą, galima nusipirkti butą, kuris bus nuomojamas. Tai yra pakankamai gera investicija, nes gali sugeneruoti apie 5–6 proc. investuotos sumos kasmet“, – sako M. Dubnikovas.

Akcijų rinkos

Nors Europoje investavimas į akcijas nėra labai populiarus, ilguoju laikotarpiu, pasirinkus tinkamą įmonę, tai galėtų tapti saugiu būdu padidinti savo santaupas.

Pavyzdžiui, jei prieš 10 metų būtumėte investavę 1000 eurų į „Apple“ akcijas, šiandien jūsų turimos akcijos būtų vertos 7 tūkst. Jeigu prieš dešimtmetį už tą pačią sumą būtumėte įsigiję „Amazon“ akcijų, šiandien jos būtų vertos 19 tūkst. eurų.

T. Povilauskas mano, kad vertinant dabartinį pasaulio ekonomikos mikroklimatą, akcijų rinka nepatyrusiems bei siekiantiems greitos grąžos, yra pakankamai rizikingas sprendimas, kadangi rinka gali pasižymėti dideliais svyravimais.

„Tačiau investuojant ilguoju laikotarpiu – niekada nėra blogo laiko, ar tai būtų akcijos, ar obligacijos“, – sako T. Povilauskas.

Tuo metu M. Dubnikovas pažymi, kad ilgalaikė investicija į akcijas yra geras sprendimas, tačiau Lietuvoje nėra susiformavusi tradicija pirkti vertybinius popierius ar įmonių akcijas.

„Lietuvoje ir visame Rytų bloke yra problema, kad mes tik prieš 15 metų pradėjome suprasti, kas yra akcijos, investavimas, kapitalo rinkos“, – sako M. Dubnikovas ir prasitaria, kad dėl to yra kaltos trys priežastys.

„Pirmoji – neišprusimas. Ne visi universitetus baigę nepriklausomybės metais yra girdėję apie investavimą. Nebuvo dėstytojų, kurie galėjo apie tai papasakoti. Antrasis aspektas – vis dar vyrauja didelis nepasitikėjimas finansų rinkomis. Didelė dalis žmonių, kurie turėjo susitaupę pinigų, yra pergyvenę labai daug finansinių pasikeitimų. Pasikeitė rubliai, talonai, litai, eurai – mažiausiai keturios valiutos, o žmonių santaupos dėl to sumenko“, – teigia M. Dubnikovas.

„Trečiasis aspektas – praktikos nebuvimas. Amerikoje 3–4 kartos yra užaugusios prekiaujant vertybiniais popieriais. Lietuvoje yra išaugusios 3–4 kartos, kurios žino, kaip gyventi iš žemės ūkio“, – prastas finansinių žinių priežastis vardina ekspertas.

Vis dėlto, M. Dubnikovas pastebi, kad žmonių finansinis raštingumas gerėja, ir tikisi, kad ateityje žmonės sumaniau tvarkys savo finansus.