Verslas

2019.03.06 17:35

Atotrūkis tarp kainų ragina rinktis šešėlį: lietuviai nelegaliai įsigyja ne tik cigarečių

Jurgita Čeponytė, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.03.06 17:35

Vidutinis lietuvis už savo valandinį atlyginimą gali įpirkti nepilnus du pakelius cigarečių, kai švedas už savo atlygį gali įsigyti 4,5 pakelio cigarečių. Toks didelis atotrūkis tarp legalių ir nelegalių kainų yra paskata rinktis šešėlį, prie ko prisideda ir augantys akcizai. Taip LRT RADIJUI sako Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė. Jos teigimu, žmonės nelegaliai įsigyja ne tik cigarečių – šešėlis egzistuoja net ir maisto prekyboje.

53 mln. eurų – kone 2 nacionaliniai stadionai arba beveik trečdalis sumos, kurios reikalavo mokytojai didesniems atlyginimams – maždaug tiek šalies biudžetas praranda dėl cigarečių kontrabandos, kuri pastaruoju metu vėl ėmė augti. 

I. Valeškaitės teigimu, ekonomikos augimo metu gyventojai noriai traukiasi iš alkoholio, kuro ar cigarečių kontrabandos šešėlio, tačiau netgi dabar, kai po nuosmukio ekonomika pradėjo augti, tai nebepadeda vartotojams ištrūkti iš susiformavusių šešėlinio vartojimo įpročių. Prie to, pašnekovės aiškinimu, prisideda ir akcizų didinimas.

I. Valeškaitė, reaguodama į cigarečių akcizus Lietuvoje, sako, kad esami vartojimo mokesčiai nėra didžiausi, tačiau gerokai mažesni lietuvių atlyginimai, lyginant su kitomis šalimis, skatina rinktis kontrabandines prekes. Pašnekovės teigimu, gyventojai verčiau renkasi nelegalias vartojimo prekes, nes legalios jiems per brangios.

„Vidutinis lietuvis už savo valandinį atlyginimą gali įpirkti nepilnus du pakelius cigarečių, kai švedas gali įsigyti 4,5 cigarečių pakelio. Kai atotrūkis tarp legalių ir nelegalių kainų pasidaro per didelis, tai jau yra paskata rinktis šešėlį. 56 proc. lietuvių nėra skirtumo, iš kur pirkti. Jeigu tai nėra lemiamas skirtumas, vėl atsiranda papildoma paskata rinktis nelegalų produktą“, – akcentuoja I. Valeškaitė.

Tabako gamintojų asociacijos prezidentas Arnas Neverauskas pritaria – akcizinių prekių (alkoholio, tabako gaminių ar degalų) krepšelis Lietuvoje yra beveik mažiausiai įperkamas visoje Europos Sąjungoje (ES): „Viena mažiausią perkamumą turinčių valstybių. Be abejo, paklausa ir pasiūla daro savo, dėl ko mes turime surasti tinkamą balansą su akcizų didinimu, kaip padaryti, kad šešėlinė rinka nesiplėstų.“

A. Neverausko teigimu, pastaruosius kelis metus didėjant cigarečių kainoms, augo ir kontrabandos lygis – šiemet pasiekta 19,3 proc. nelegalios rinkos. Pasak jo, šalys, kurios nepamatuotai žaidžia su akcizų politika ir drastiškai juos kelia, pamiršta, kad gyvendami ES vartotojai turi visas sąlygas važiuoti į kitas šalis ir akcizinių prekių įsigyti pigiau.

„Estija dabar turėjo rinkimus, ir beveik visos partijos, kurios planuoja eiti į valdančiąją koaliciją, šneka, kad tikriausiai turės grįžti prie akcizų klausimo, nes efektas yra ne toks, kokį planavo – vis daugėja tranzitinių apsipirkimų“, – sako A. Neverauskas.

Jis pabrėžia – Lietuva turi gerokai atsargiau reguliuoti akcizų politiką, nes mes gyvename prie išorinės ES sienos, ir mūsų kaimynė Baltarusija yra didelė tabako prekių gamintoja: „Kitos ES šalys niekada nesupras tos problematikos ir rizikos, kuri siejasi su šitomis paklausos ir pasiūlos sąlygomis.“

Kaip teigia Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Mantas Kaušilas, daugiausia kontrabandinių cigarečių atkeliauja iš Baltarusijoje esančio Gardino tabako fabriko, gaminančio ypatingai daug produkcijos. Jo aiškinimu, Baltarusija pagamina keliskart daugiau cigarečių, nei šios šalies rinka gali suvartoti. Viso to tikslas – eksportuoti kontrabandines cigaretes į ES ir pritaikyti jas šių šalių rinkoje.

„Tiek kelių, tiek geležinkelių transportu legaliai bandoma įvežti šias cigaretes į ES ir ieškoma būdų, kaip tokias muitinės kontroliuojamas prekes nelegaliai perkelti į rinką“, – tvirtina M. Kaušilas.

Anot A. Nevarausko, Baltarusiškos cigaretės sudaro 90 proc. Lietuvą pasiekiančių nelegalių tabako gaminių. Vidutinė cigarečių pakelio kaina Lietuvoje yra 3 eurai, kai Baltarusijoje ji svyruoja apie 50 centų, dėl ko, A. Neverausko nuomone, žmonės atsigręžia į nelegalią produkciją.

„Mes turime kainų skirtumą, kai kontrabandinės cigaretės yra maždaug 8 kartus pigesnis nei legalus gaminys Lietuvoje. Šio faktoriaus negalime paneigti ir negalime paneigti, kad turime gana didelę sieną su Baltarusija: tokią pačią sieną turi ir Latvija, kur nelegali rinka tik šiais metais nusileido žemiau 20 proc. Man atrodo čia labai paprasti komponentai, kurie puikiai viską iliustruoja“, – komentuoja A. Neverauskas.


Anot I. Valeškaitės, šešėlis egzistuoja ne tik prekyboje cigaretėmis – iš nelegalių šaltinių žmonės linksta įsigyti ir alkoholio, ir maisto: „Mes atlikome reprezentatyvią vartotojų apklausą, kuri parodė, kad 43 proc. gyventojų pirko iš nelegalių šaltinių, tai tas šešėlis (ne tik cigarečių) yra aplink mus.“

Pasak I. Valeškaitės, žmonės cigarečių kontrabandos šešėlį toleruoja – jie nemato prasmės pirkti prekes legaliai ir mokėti mokesčius, ypač, kai neturi tam pinigų.

„Augant ekonomikai mažėja šešėlis, žmonės turi daugiau pinigų ir gali rinktis legalias prekes, tačiau, kai ekonomika smunka, žmonės, neturintys pinigų, ieško būdų, kaip rasti pigiau tai, kas yra lengvai prieinama“, – teigia I. Valeškaitė.

Paklaustas, ar kitąmet įsigaliosiantis draudimas prekiauti mentolinėmis cigaretėmis gali padidinti cigarečių kontrabandos srautus, M. Kaušilas atsako – jeigu žmonės yra įpratę rūkyti vienos rūšies cigaretes, vadinasi, paklausa tokiai rinkai yra, dėl to, tikėtina, kad atsiras ir pasiūla: „Tos rizikos išlieka, kad pigesnės ar tam tikrų specifinių skonių cigaretės gali pakliūti ir nelegaliai, jeigu legaliai tokios galimybės vartoti nebus.“

Pasak M. Kaušilo, remiantis dukart per metus atliekamu tuščių cigarečių pakelių tyrimu, kontrabandos augimo nematyti.

„2010 metais, kai buvo 40–42 proc. nelegalios rinkos, tai šiuo metu ji siekia apie 18–17 proc. Esame pasiekę, gerąja to žodžio prasme, dugną ir dabar matomas tam tikras svyravimas: vieną ketvirtį ta nelegali rinka yra šiek tiek didesnė, kitą ketvirtį – mažesnė. Tai priklauso nuo tam tikrų sezoniškumų ir kitų elementų“, – sako M. Kaušilas.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentės Nijolės Goštautaitės-Midttun nuomone, cigarečių kainos staiga neturėtų būtų sumažinamos, nes, jos teigimu, tai nėra tiesiogiai susiję su kontrabandos mastais. Pasak jos, kol kainos didėjo, kontrabandos mastai Lietuvoje kaip tik mažėjo.

„Niekas nesiginčija, kad problemos nėra, bet pasižiūrėkime: kol kainos drastiškai didėjo, kontrabandos mastai krito, ir į šitą, pirmiausia, neobjektyvų ir greičiausiai paklaidos ribose esantį tuščių cigarečių pakelių tyrimą neturėtume žiūrėti labai rimtai, bet turėtume ritmai žiūrėti į visus būdus, kurie padeda užkirsti kelią šešėlinei ekonomikai“, – LRT RADIJUI sako N. Goštautaitė-Midttun.

Plačiau – radijo laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.