Verslas

2019.03.06 10:22

Lietuvių žinioms apie pinigus – 4 balai iš 10: nieko nežino apie pensijas ir investavimą

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.06 10:22

Lietuvių žinios apie finansus yra žemo lygio. Mažiausiai apie finansinį raštingumą žino jaunimas. Tuo metu vyresnio amžiaus žmonių finansinės žinios vidutinės, tačiau jie mažiausiai patenkinti savo finansine padėtimi, rodo Lietuvos bankų asociacijos sudarytas finansinio raštingumo indeksas.

43 balai iš 100 galimų – toks yra šių metų sausį užfiksuotas finansinio raštingumo indekso rodiklis, apskaičiuotas įvertinus apklaustų Lietuvos gyventojų atsakymus.

Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus, tai reiškia, kad esame pusiaukelėje – turime tik bazines žinias.

„Nuolat akcentuojame finansinio ugdymo svarbą, tačiau rodiklio, kuriuo galėtume nusakyti visuomenės žinių lygį, nebuvo. Dabar aiškiai matome, kokių spragų turime finansinių žinių srityje“, – sako M. Zalatorius

Jis pastebi, kad finansiškai išprususių Lietuvoje yra tik 15 proc. o puikiai išmanančių finansus tik 1 proc. „Sakyti, kad mes esam vidutiniokai, lyg ir nieko blogo, tačiau pasaulyje apie finansus gerai išmano 20-30 proc., Lietuvoje šis skaičius siekia tik apie 15 proc.“

Nieko nežino apie pensijas ir investavimą

Tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo Igno Zoko teigimu, geriausios šalies gyventojų žinios – namų ūkio biudžeto pagrindų bei taupymo srityse.

„Vidutiniškai atsakiusiųjų į šios temos klausimus dalis siekia 57 proc. Tuo metu, vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą, vidutines žinias demonstravo vos 22 proc. apklaustųjų“, – sako sociologas.

Tai pat jis siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną neraminančią tendenciją – pensijos planavimo žinios itin menkos. „Net 22 proc. respondentų neatsakė nė į vieną su pensijos planavimu susijusį klausimą. 13 proc. respondentų neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema“, – pastebi I. Zokas.

Jis taip pat teigia, kad žinome, kaip gyventi nuo algos iki algos, tačiau kaip taupyti ilgesniam laikui, mes visiškai nesuvokiame.

Vyresni – mažiau patenkinti finansine būkle

Be faktinių klausimų, tyrimo rengėjai respondentų teiravosi, kaip jie vertina savo finansinę situaciją. Ją šiuo metu dažniau patenkinti 36–45 metų, aukštąjį išsilavinimą įgiję respondentai.

Šiai grupei būdingi ir geresni teisingų atsakymų rodikliai. Vyresni kaip 56 metų respondentai dažniau nurodė esą nepatenkinti savo finansų būkle.

„Jaunimas net ir neturėdamas pinigų, yra patenkintas. Jie tikisi, kad ateityje bus geriau ir visus finansinius lūkesčius deda į ateitį. Tuo metu vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie išeina į pensiją, susiduria su reiškiniu, kada jų pajamos smarkiai sumažėja, dėl to ir atsiranda toks vertinimas“, – sako I. Zokas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto dekanė Jelena Stankevičienė taip pat pastebi, kad moterų finansinės žinios yra prastesnės nei vyrų.

„Visgi jaunimo kategorijoje, merginos išsiskyrė geresniais rezultatais nei vaikinai“, – sako ji.

Jauniausioje amžiaus grupėje (18–25 metai) buvo gauti prasčiausi finansinių žinių įverčiai. 

„Jaunimas pasižymi prasčiausiomis finansinėmis žiniomis. Dalis jų žengia į gyvenimą neturėdami jokių bazinių žinių. (...) Jiems niekada nereikėjo rūpintis iš kur gauti pinigų, todėl jie nemoka elgtis su finansais“, – pastebi M. Zalatorius bei priduria, kad nors vyresnio amžiaus žmones turi mažiau žinių, jie yra sukaupę nemažai patirties, kuri jiems padeda priimti sprendimus gyvenime.

Ką daryti?

M. Zalatorius sako, kad nesiima vertinti tyrimų rezultatų. Vis dėlto, jis pripažįsta, kad jaunimo prastos žinios apie finansus verčia sunerimti, o situaciją galėtų pakeisti didesnis dėmesys švietimui.

„Situaciją pakeistų sisteminiai pokyčiai švietimo srityje. Reikėtų, kad mokyklose būtų akcentuojamas didesnis dėmesys šiai sričiai“, – sako M. Zalatorius ir pastebi, kad dabar daromų reformų rezultatai galėtų būti pastebimi tik po 10 metų.

M. Zalatorius taip pat pastebi, kad svarbūs ir finansinių įstaigų projektai. „Tačiau vien projektai neišmokys, reikia keisti viską iš pagrindų“.