Pinigų plovimo skandale – ir bankas „Nordea“, kuris valdo Lietuvoje veikiantį „Luminor“. Per banką pervesta 700 mln. eurų galbūt nešvarių pinigų. Pasak tyrimą vykdžiusių žurnalistų, „Nordea“, neaišku, ar pats žinodamas, buvo įtrauktas į Ūkio banko pinigų plovimo schemą. Paviešinus šią informaciją politikai ketina diskutuoti su centriniu banku, ar nereikia stiprinti bankų priežiūros.
Naujausia tiriamosios žurnalistikos konsorciumo, tarp jų ir 15min.lt, informacija – apie banką „Nordea“. Per jį 2005–2017 m. pervesta apie 700 mln. eurų galbūt nešvarių pinigų. Jis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdo banką „Luminor“.
Atliekant pinigų pervedimus naudotos priedangos bendrovės, taip pat įmonės, registruotos vadinamuosiuose mokesčių rojuose. Jų tikrųjų savininkų beveik neįmanoma nustatyti. „Luminor“ komentarų apie valdančią įmonę neteikia.
„Pirmiausia, turiu pasakyti, kad mes į pinigų plovimą žiūrime labai rimtai. Praeityje neįvertinome, kokia tai sudėtinga situacija, ir buvome naivūs. Tačiau turime prisiminti, kad dabar viskas kitaip“, – sakė banko „Nordea“ prezidentas Casperas von Koskullas.
Galimas pinigų plovimas „Nordea“ tiesiogiai susijęs su jau neveikiančiu Ūkio banku.
„Į „Nordea“ sąskaitą plaukė dideli pinigai iš Ūkio banko sąskaitų, praėjo per Ūkio banką. Keista, kad tie pinigai praėjo per daug geresnės reputacijos banką „Nordea“, – stebėjosi 15min.lt tyrimų skyriaus redaktorius Šarūnas Černiauskas.
Rusijoje besislapstančio Vladimiro Romanovo valdytas žlugęs bankas dalyvavo daugiau nei 6 mlrd. eurų plovimo schemoje. Ją sukūrė armėnų kilmės multimilijonieriaus Rubeno Vardaniano valdytas didžiausias privatus investicinis bankas Rusijoje „Troika Dialog“, o pelnėsi įtakingi Rusijos veikėjai. Tyrimas rodo, kad sąskaitos Ūkio banke buvo panaudotos legalizuojant pinigus.
„Mes turime informacijos, kad darbuotojai matė operacijas, kurios praturtino vieną artimiausių Vladimiro Putino draugų. Ar jie kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, duomenų neturim“, – pasakojo Š. Černiauskas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dėl nešvarių pinigų planuoja rengti klausymus. Šis skandalas verčia svarstyti, ar nereikia stiprinti bankų priežiūros sistemos.
„Aš tikiuosi, kad priežiūra jau pagerėjusi. Norime įsitikinti, kad rizikos žymiai geriau valdomos, nei iki šiol“, – sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
„Aš esu tikras, kad sistema veikia sklandžiai, žala – reputacinė, tuo pačiu streso testas bankinei sistemai“, – teigė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Po patikrinimų Švedijoje Lietuvos bankas 2016 m. aiškinosi, kaip pinigų plovimo prevencijos reikalavimų laikosi „Nordea“ banko Lietuvos filialas. Tuomet rasta tam tikrų trūkumų, pasak Lietuvos banko, netrukus jie buvo pašalinti.
Neseniai pinigų plovimo skandalai kilo ir dėl „Swedbanko“ ir „Danske“ banko. Per juos galėjo būti išplauta beveik 4 mlrd. eurų.
