Po metų pradžioje nuskambėjusio skandalo, kai Lietuvos pensininkams nebuvo laiku pristatytos pensijos, Seime buvo nuspręsta paslaugą monopoline teise atiduoti į valdžios rankas, teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Gintarė Deržanauskienė. Ji sako, kad vietoje susidariusios situacijos priežasčių naikinimo ir prevencinių priemonių diegimo, kad į tokią situaciją daugiau niekada nepapultume, norima eiti neproporcingai drastišku keliu, aukojant konkurencijos teikiamus privalumus.
„Dalis Seimo narių suskubo su siūlymu keisti Socialinio draudimo pensijų įstatymą ir jame įtvirtinti, kad pensijas gali pristatyti tik universaliųjų pašto paslaugų teikėjas – Lietuvos paštas. Gali būti, kad šios paslaugos naujokai ir neatliko visų namų darbų prieš pradedant veikti, tačiau argi tai yra pakankamas pagrindas atsisakyti konkurencijos mechanizmo ir paslaugą monopoline teise atiduoti į valdžios rankas“, – LLRI pranešime cituojama Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.
Jos teigimu, prieš imantis kraštutinių priemonių, vertėtų įsigilinti į tikrąsias priežastis, kodėl pensijos adresatų nepasiekė laiku.
„Pensijų pristatymo į namus paslaugą teikia ūkio subjektas, laimėjęs „Sodros“ skelbtą viešąjį pirkimą. Ilgą laiką šios paslaugos teikimas tekdavo Lietuvos paštui. Tačiau nuo šių metų 25 savivaldybėse konkursą laimėjo kitos 4 įmonės. Dalis šių įmonių aptarnaujamose teritorijose gyvenančių senjorų pensijų laiku nesulaukė. Pagrindinės įvardinamos to priežastys: netiksliai nurodyti ar pasikeitę senjorų adresai, nežinoma informacija, kaip patekti į laiptinę, ir panašūs nesusikalbėjimai“, – sakė G. Deržanauskienė.
Pasak jos, į konkurso sąlygas buvo galima įtraukti reikalavimą pensijų išnešiotojams „Sodros“ valdomoje informacinėje sistemoje kaupti ir nuolat atnaujinti visą informaciją, reikalingą adresatams pasiekti. Tuo metu konkursą laimėjęs naujas paslaugos teikėjas gautų aktualią informaciją ir vėlavimų būtų buvę galima išvengti.
G. Deržanauskienė įsitikinusi, kad valstybinių monopolijų plėtros šalininkai turėtų perskaityti Konstitucijos straipsnį, kuris sako, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“.
„Valdžios įžengimas į ūkinės veiklos zoną turėtų būti įrodytas ir pagrįstas. Šiuo atveju, užuot kalbėję, ar valstybės valdoma įmonė, esant tokiai konkurencijai, apskritai turėtų veikti rinkoje, jai tiesiog norima suteikti monopolinę teisę veikti dalyje pašto rinkos“, – pranešime cituojama ekspertė.
Tokie siūlymai, pasak G. Deržanauskienės, nėra pavienis atvejis. Valdiškos vaistinės, valdiškas duomenų centras ar duomenų perdavimo tinklas – jau įteisinti projektai. Ji nerimauja, kad vis dažniau stebimos nepagrįstos valdžios iniciatyvos veikti versle gali tapti įprasta praktika, vedančia prie iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos ir vis mažiau laisvos rinkos.
ELTA primena, kad šiemet konkursą išnešioti pensijas Kaune ir Vilniuje laimėjusi ir sausį jas į namus turėjusi išnešioti įmonė „Bastaras“ pasirodė neturinti galimybių to įvykdyti. Sausio pabaigoje „Bastaro“ įsipareigojimus pristatyti pensijas į namus Vilniuje bei Kaune perėmė Lietuvos paštas. Dėl to pensijos vėlavo keliems tūkstančiams senjorų.
