Baigdama statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje Lietuva žengia ant pirmojo realaus energetinės nepriklausomybės laiptelio. Tačiau ekspertai siūlo neužsilikti dabartinės euforijos būsenoje, o toliau rūpintis bendros elektros ir dujų rinkos kūrimu, energetikos sistemos integracija į europinius tinklus.
Baigdama statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje Lietuva žengia ant pirmojo realaus energetinės nepriklausomybės laiptelio. Tačiau ekspertai siūlo neužsilikti dabartinės euforijos būsenoje, o toliau rūpintis bendros elektros ir dujų rinkos kūrimu, energetikos sistemos integracija į europinius tinklus.
Energetinio saugumo stiprinimo iššūkiai keičiantis geopolitinei situacijai ketvirtadienį aptarti energetikos konferencijoje Vilniuje.
Energetinis Lietuvos saugumas tampa realybe – taip energetikos specialistai vertina netrukus į Klaipėdą atplauksiantį laivą-dujų saugyklą „Independence“ ir šiemet planuojamą baigti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Pasak energetikos ministro, statydama šį terminalą ir sukurdama alternatyvą „Gazprom“ dujoms Lietuva tarsi užbėgo už akių dabartinei geopolitinei situacijai, kai energetika tampa vos ne pagrindiniu politinės kovos ginklu.
„Šis dujų terminalas duos ne tik dujinę nepriklausomybe, kadangi jis praktiškai gali patenkinti visą Lietuvos poreikį. Yra nemažai instaliuotos elektros gamybos iš dujų galios, taigi mes galim gauti ir elektros nepriklausomybę, kadangi jau turim galimybę gamintis savo elektrą tiek, kiek mums reikėtų ekstra atveju“, – sako energetikos ministras Rokas Masiulis.
Anot R. Masiulio, kartu su terminalu sparčiai juda ir jo veiklai reikalingi dujų infrastruktūros projektai, kurių daliai Lietuva tikisi europinio finansavimo – dujotiekio atšaka nuo Klaipėdos į Kiemėnus ir dujų jungtis į Lenkiją.
„Visi projektai yra priklausomi nuo europinių pinigų ir mes esam pateikę paraiškas finansuoti, pavyzdžiui, dėl Lenkijos jungties statybos 75 proc., ir tikimės greitu laiku teigiamo sprendimo“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys.
Pasak S. Bilio, Lietuvos dujininkai investuos ir į Inčukalno dujų saugyklos plėtrą, kad paskui ten galėtų laikyti per terminalą gaunamas dujas. Nors konferencijoje nuskambėjo priekaištų, kad vis dar nesukurta bendra Baltijos šalių energetikos sistema, be to, tolsta ir iki šių metų planuotos sukurti bendros Europos elektros rinkos terminai, sėkmingais energetinę nepriklausomybę stiprinančiais darbais – jungtimis į Švediją, Lenkiją – džiaugiasi ir energetikai.
„Pati nepriklausomybė yra susijusi su galimybe rinktis. Šiuo metu svarbiausi projektai yra jungčių projektai, kurie netrukus turėtų būti įgyvendinti ir suteiks mums galimybes daugiau prekiauti elektra. Greičiausiai iš pradžių daugiau pirkti elektros, tačiau ilgainiui tiesiog užsiimti jos prekyba ir užsitikrinti, kad šaltinis yra ne vienas, o jų yra keletas“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Dalius Misiūnas.
Lietuvos energetikai sako žinantys, kad viena iš ateities elektros gamybos krypčių tikrai bus kogeneracinės elektrinės, deginančios atliekas ir biokurą. Tačiau ekspertai ragina neužmigti ant sėkmingai vykdomų projektų laurų ir keičiantis geopolitinei situacijai iš naujo įvertinti energetinio saugumo problemas.
„Energetikoje labai stipriai ryškėja geopolitinis vaidmuo. Energetika bus panaudota kaip priemonė toje kovoje. Pasižiūrėkit, kas vyksta: Kaliningrade pradėta statyti atominė ir kitoje pusėje Baltarusijoje statoma atominė elektrinė. Tai yra du taškai, kuriais nori mus atkirsti nuo Europos sistemine prasme“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Romas Švedas.
Konferenciją sveikinusi prezidentės patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters pastebėjo, kad Lietuvoje trūksta rimtos energetikos strategijos, kurioje būtų aiškiai numatytos ir svarbiausių strateginių projektų gairės, ir kokioje rinkoje ketiname veikti.
