Krizė verčia Graikijos gyventojus grįžti prieš natūrinių mainų. Kai pinigų trūksta, mažiau reikalingus daiktus ar paslaugas graikai maino į labiau reikalingus.
Krizė verčia Graikijos gyventojus grįžti prieš natūrinių mainų. Kai pinigų trūksta, mažiau reikalingus daiktus ar paslaugas graikai maino į labiau reikalingus.
Kaip išgyventi per krizę, savo patirtimi dalijasi Voloso miesto gyventojai, pirmieji įkūrę mainų tinklą. Mainų turguje nereikia pinigų, svarbi alternatyvi valiuta, vadinama TEN, prilyginama vienam eurui. Įnešę į tinklą atitinkamą paslaugų ar prekių indėlį žmonės gali gauti kreditą prekėms, paslaugoms ir rinktis, ko jiems reikia. Iniciatoriai sako, kad tai ekonominė demokratija.
„Kad gyventume tikros ekonominės demokratijos sąlygomis, turime tenkinti poreikius“, – sako mainų tinklo įkūrėjas Jannis Grigoriou.
Kai mainų tinklas įsikūrė prieš trejus metus, tebuvo pusšimtis narių, dabar artėja prie pusantro tūkstančio, ir tai ne riba – šviesos krizės tunelio gale nesimato. Maža to, visoje Graikijoje dabar apie šimtą tokių mainų tinklų – per internetą ar turguje galima užsirašyti pas gydytoją, apsikirpti, sutaisyti dviratį, įsigyti ir maisto, ir papuošalų.
„Svarstome, kaip sujungti visus Graikijoje veikiančius mainų tinklus, kad žmonės galėtų keistis būtinais dalykais“, – pasakoja J. Grigoriou.
Siekiama, kad mainų tinklas būtų bendras visai Graikijai, juk jų tik daugės, nes vyriausybė teigia sutarusi su skolintojais dėl tolesnio taupymo, kad gautų eilinę paskolų išmoką, kuri sulaikoma nuo birželio.
