Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros lektorius Romanas Savickas ragina ilgalaikės pastatų nacionalinio fondo atnaujinimo strategijos autorius įpareigojimą pertvarkyti šildymo sistemą apibrėžti griežčiau, kad tai taptų privaloma modernizuojant daugiabučius.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros lektorius Romanas Savickas ragina ilgalaikės pastatų nacionalinio fondo atnaujinimo strategijos autorius įpareigojimą pertvarkyti šildymo sistemą apibrėžti griežčiau, kad tai taptų privaloma modernizuojant daugiabučius.
Individuali šilumos apskaita, jo įsitikinimu, gyventojus labiau paskatintų modernizuoti daugiabučius pastatus. Dabar tokia galimybė strategijoje įrašyta, bet ji nėra privaloma, o apšiltinti namą ir palikti seną šildymo sistemą neefektyvu, pirmadienį informuoja „Verslo žinios“.
Būsto energijos taupumo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta strategijoje pasigenda masinio atnaujinimo kvartalais Valius Serbenta, kuris klaida vadina iš pastatų atnaujinimo priemonių išbrauktą vėdinimo sistemų renovavimą ar įrengimą.
Iki 2020 metų ketinama atnaujinti iki 4 tūkst. arba 9-11 proc. visų daugiabučių, 700 tūkst. kv m viešojo sektoriaus patalpų (maždaug 5-6 proc. viso ploto) ir lyginant su 2013 metais sumažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą ne mažiau kaip 225 tūkst. tonų, sutaupyti 785-885 GWh šilumos energijos.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
