Nuostolius dėl politinių sankcijų ir plintančio afrikinio kiaulių maro patiriantys ūkininkai kreipėsi į Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarą Dacianą Ciolosą su prašymu suteikti Baltijos šalims išskirtinės buferinės zonos statusą ir įkurti tikslinį fondą, skirtą kompensuoti jų patiriamus išskirtinius nuostolius.
Nuostolius dėl politinių sankcijų ir plintančio afrikinio kiaulių maro patiriantys ūkininkai kreipėsi į Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarą Dacianą Ciolosą su prašymu suteikti Baltijos šalims išskirtinės buferinės zonos statusą ir įkurti tikslinį fondą, skirtą kompensuoti jų patiriamus išskirtinius nuostolius.
Sprendimas kreiptis į eurokomisarą priimtas Rygoje vykusiame trijų Baltijos šalių žemdirbiškų organizacijų atstovų susitikime.
„Pavieniui mes greičiausiai nieko nepasiektume, o kaip Baltijos šalių blokas turime daugiau galimybių. Tikimės sulaukti pokyčių žemės ūkio sektoriuje“, – sako Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.
Ūkininkų kreipimesi taip pat prašoma pagreitinti gaminių reklamines kampanijas trečiose šalyse, remti ūkininkų persiorientavimą į kitas žemės ūkio šakas ir suteikti specialią paramą afrikinio kiaulių maro sustabdymui.
Žemdirbiai, be kita ko, siūlo priskirti šią situaciją prie force majeure sąlygų, kad ūkininkai, kurie potencialiai gali neatitikti Europos Komisijos kaimo plėtros reikalavimų paramai gauti, galėtų išgyventi be baudų ir papildomų pajamų netekimo.
Pasak A. Stančiko, iškelti klausimai yra pateikti ir Baltijos šalių Europos parlamentarams, ir žemės ūkio ministrams. Tikimasi, kad šie klausimai bus aptarti rugsėjo 5 dieną vyksiančiame Ministrų tarybos posėdyje, taip pat apie juos bus kalbama ir rugsėjo 12d. vyksiančiame susitikime su D. Ciolosu, kuris viešės Lietuvoje.
Ūkininkai skaičiuoja, kad Rusijos sankcijos labiausiai paveiks pieno sektorių, negatyvią įtaką patirs ir mėsos, vaisių bei daržovių sektoriai, poveikį jaus ir gyvulininkystės ūkiai.
