Investicijas į Lietuvos laivų pramonę ir klaipėdiečių gebėjimą įgyvendinti unikalius jūrinius projektus vakariečiai vertina, tačiau užsakymų gausiai nežarsto. Statyti laivus šiuo metu pajėgia tik pavienės skandinavų kompanijos.
Investicijas į Lietuvos laivų pramonę ir klaipėdiečių gebėjimą įgyvendinti unikalius jūrinius projektus vakariečiai vertina, tačiau užsakymų gausiai nežarsto. Statyti laivus šiuo metu pajėgia tik pavienės skandinavų kompanijos, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“.
Vakarų Europos ekonomikai nusilpus, laivų remonto ir statybos pramonė be valstybės paramos vegetuoja ir nyksta. Pirmoji duobė, kurią iškasė Pietryčių Azijos laivininkai keleriais metais anksčiau, ne vienai garsiai įmonei buvo ir paskutinė. Kam pavyko išsikapanoti, tie pateko į pasaulinės prekybos nuosmukio liūną, kuris įklampino daugumą tarptautinių laivybos kompanijų ir sukėlė laivų remonto bei statybos stygių.
Kai žlunga net senų tradicijų šaknis turinčios įmonės, tokios kaip britų „Stephenson Clarke Shipping“, įsteigta 1730 metais, nereikėtų stebėtis ir sunkia Lietuvos jūrų laivininkystės ar kompanijos „Limarko“ būkle. Jūrinės prekybos rinkoje – laivų perteklius.
Šiokio tokio pagyvėjimo laivų sektoriuje laukiama dėl Europos Sąjungos reikalavimo sumažinti Baltijos ir Šiaurės jūrų oro taršą naudojant mažo sieringumo degalus. Laivų savininkams tai bloga žinia, o laivų statytojams – viltis, kad atsiras darbo.
Keitėsi savininkai
Klaipėdoje laivų pramonė permainas atlaikė. Gal todėl, kad dar anksčiau įgijo atsparumą finansiniams smūgiams, o specialistai išmoko diegti inžinerines naujoves. Prieš 15 metų prie krantinių mūsų uoste keliais korpusais stovėdavo laivai, kurių savininkai nesugebėdavo atsiskaityti už darbą. Vėliau tokių liko vienetai, atsirado ir finansiškai patikimų užsakovų.
Dviejų didžiausių įmonių privatizacija ganėtinai permaininga. Baltijos laivų statykla buvo ir koncerno EBSW, ir danų rankose, o 2010 metų rudenį ją perėmė Vakarų laivų gamykla, priklausanti estų koncernui "BLRT Grupp". Taline registruotas koncernas Klaipėdos įmonę įsigijo iš investicinės norvegų kompanijos, kuri per trejus metus nesugebėjo atsiskaityti bankui už paskolą, paimtą tuometei Vakarų laivų remonto įmonei įsigyti, ir 2001 metais kapituliavo.
Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos, vienijančios daugiau kaip dešimtį įvairaus dydžio įmonių, duomenimis, 2008 metais buvo pasiekta aukščiausia istorijoje 860 mln. litų sektoriaus apyvarta. 2009 metais paslaugų pardavimas sumenko iki 814 mln. litų, 2010 metais - iki 738 mln. litų.
Tai buvo susiję su „Baltijos“ laivų statyklos, stačiusios blokus konteinerių laivams, savininkų prasta padėtimi. 2009 metų rugpjūtį pagrindinis koncernas „A.P. Moller-Maers Group“ išplatino pranešimą, kad istorinė Odensės laivų statykla neatlaiko Pietų Korėjos ir ypač Kinijos, siekiančios tapti laivų statytojų nacija, konkurencijos. Nepaisant didelių investicijų į naujas technologijas, nuostolingo laivų statybos verslo Danijoje ir Lietuvoje nuspręsta atsisakyti.
„Baltijos“ laivų statyklą perėmus estų koncernui, Klaipėdoje reikalai ėmė gerėti: 2011 metais laivininkų asociacijos narės gavo 776 mln. litų pajamų. Šiemet prognozuojama panaši įmonių apyvarta, tačiau tai, ar ilgai žaliuos ši verslo šaka, priklausys nuo investicijų konkurencijai atremti. Lietuviams ant kulnų lipa lenkai.
Kompensuoja metalo prekyba
Laivybos kompanijoms išsireikalavus, kad privalomas laivų remonto dokuose terminas būtų pailgintas nuo 5 iki 7 metų, laivų savininkai stengiasi kiek galima ilgiau darbus atidėlioti. Todėl remonto darbų mažėja, seni žvejybos traleriai virsta metalo laužu, o naujų laivų dėl finansinių priežasčių statoma nedaug.
„BLRT Grupp“ valdybos pirmininko Fiodoro Bermano teigimu, Olandijoje, Norvegijoje ir Danijoje laukiama žvejybos laivų statybos bumo. Vakarų Baltijos laivų statykla tam pasiruošusi ir jau turi gavusi užsakymų.
Tad nors laivų remontas šiuo metu nuostolingas, nuspręsta įmones remti iš kitų koncerno veiklos rūšių: metalo prekybos, metalo konstrukcijų gamybos, laivų statybos, dujų ir kitokios pramonės.
Šiuo metu koncernas „BLRT Grupp“ 8 šalyse valdo 78 įmones, iš jų 9 – bendros su užsienio kapitalu. Visos jos kartu pernai uždirbo 57,8 mln. eurų pelno. Pelningai dirbo ir Vakarų laivų gamykla, kurioje šiuo metu sukoncentruota didžiausia koncerno jūrinės pramonės dalis.
„Numatome stiprinti tą veiklą, kur galime būti lyderiais. Pavyzdžiui, įmonė „Elme metal“ Baltijos rinkoje šiuo metu pirmauja, nors anksčiau metalo prekyba nepriklausė mūsų prioritetams. Turime stiprius centrus Vilniuje, Rygoje, Taline, Klaipėdoje. Dabar šioje srityje kyla ambicingų planų – nupirkome Suomijoje kompaniją, kuri užima 1 proc. rinkos, ir norime, kad po kelerių metų ji užimtų dešimtadalį rinkos. Įsigijome metalo konstrukcijų gamyklą Rygoje, sukūrėme ten logistikos centrą. Jis užbaigs šio verslo grandinę“, – koncerno planus dėstė F.Bermanas.
Ukrainoje pastaraisiais metais koncerno įmonė „Elme Messer Gaas“ investavo 34 mln. eurų į baltosios metalurgijos gamyklą, priklausančią kompanijai „Interpipe“, gaminančią vamzdžius dujų ir naftos pramonei.
Liepojos metalurgijos gamykloje šiemet buvo įsteigta pramoninių dujų gamybos bendrovė „Elme metal metalurgs“, Estijoje statoma skalūnų dujų tepalų gamykla.
Laivų remonto ir statybos veikla, iš kurios išsirutuliojo koncernas, šiuo metu sutelkta Klaipėdoje, o Taline uždarame ceche statomi 40 metrų aliuminio katamaranai, skirti vėjo jėgainių jūroje priežiūrai. Abiem įmonėms taikoma bendra rinkodara.
Nesutarimai dėl investicijų
Smulkieji „BLRT Grupp“ akcininkai jau antrus metus reikalauja išmokėti 25 mln. eurų dividendų, vyksta 8 teismų procesai. Tačiau kontrolinio akcijų paketo savininkai nesutinka, kad lėšos būtų išimtos iš gamybos. „Jeigu šiandien neturėtume finansinių išteklių, tai tokią kompaniją kaip „BLRT Grupp“ būtų gana lengva prarasti. Laivų statyba šiandien neduoda pelno, o lėšų reikalauja. Pavyzdžiui, pagal Klaipėdoje statomos platformos sutartį už visus papildomus darbus užsakovas turėjo sumokėti tada, kai platforma bus perduota. Tačiau kas galėjo numanyti, kad tie darbai kainuos 9 mln. eurų? Buvo tokia situacija, kad Vakarų laivų gamykla neturėjo pinigų, negalėjo atsiskaityti su rangovais, tiekėjais ir sugrįžo į 2001 metų padėtį. Tik todėl, kad koncernas turėjo pinigų, klausimą išsprendėme“, – kalbėjo „BLRT Grupp“ vadovas.
Pasak F.Bermano, šiuo metu net Kinija lėtina investicijų į laivų pramonę tempą, todėl Europoje išlikusios įmonės priverstos kuo daugiau investuoti. „BLRT Grupp“ kasmet tam skiria po 50 mln. eurų. Laivų statyba sudaro tik 14 proc. visos koncerno veiklos, tačiau ji yra viena sudėtingiausių gamybos sričių.
Pasak F.Bermano, užpernai įsigytoje „Baltijos“ laivų statykloje reikalai klostosi nelengvai. „Procesas sunkesnis, nei tikėjomės. Veiklos restruktūrizaciją atlikome, tačiau vyksta produkcijos restruktūrizacija. „Baltija“ 13 metų statė tik blokus, bet toks kiekis, kokį ji pajėgia pagaminti, niekam nereikalingas. Mes pereiname prie laivų statybos „iki rakto“, bet „Baltija“ turi mažai tokios patirties, o Vakarų laivų gamykla anksčiau irgi daug laivų nestatė. Šuolis nuo serijinės standartinės produkcijos prie individualių užsakymų reikalauja mąstymo permainų. 2013 metais danų įmonei baigsime statyti dugno gilinimo laivą, statome žvejybinių laivų korpusus. Gal mes iš to neuždirbsime, gal net prarasime lėšų, bet įgysime patirties. Tikime, kad vėliau iš laivų statybos Klaipėdoje uždirbsime pelno“, – sakė vienas įtakingiausių Estijos pramonininkų.
