Laikai, kai Europos sostines užplūsdavo pinigus demonstratyviai švaistę „naujieji rusai“, jau praeityje. Neoficialiais duomenimis, per gegužės-liepos laikotarpį Praha prarado apie 40 proc. rusų turistų srauto. O juk Praha absoliuti rusų turizmo čempionė Europoje: praėjusiais metais ten atvyko apie 900 tūkst. rusų. Tai – daugiau nei Paryžius ir Berlynas kartu sudėjus, skelbia rg-rb.de.
Laikai, kai Europos sostines užplūsdavo pinigus demonstratyviai švaistę „naujieji rusai“, jau praeityje. Neoficialiais duomenimis, per gegužės-liepos laikotarpį Praha prarado apie 40 proc. rusų turistų srauto. O juk Praha absoliuti rusų turizmo čempionė Europoje: praėjusiais metais ten atvyko apie 900 tūkst. rusų. Tai – daugiau nei Paryžius ir Berlynas kartu sudėjus, skelbia rg-rb.de.
Rusų turistų smarkiai sumažėjo ir kituose Europos didmiesčiuose – Berlyne jų vasaros pradžioje buvo 30 proc. mažiau nei anksčiau. Viena prarado apie trečdalį rusų turistų, kai kuriuose Italijos miestuose irgi pamirštama rusų kalba.
Nebevažiuoja valstybės žmonės
Kaip rašoma publikacijoje, kasdien bankrutuojančios rusų turistinės firmos, užsienyje palikusios apie 120 tūkst. savo klientų, yra ne rusų turistų išnykimo Vakaruose priežastis, o tik ne visuomet matomų procesų pasekmė.
30-40 proc. rusų turistų Europoje deficitas susiformavo todėl, kad į žemyną ilsėtis neišvyko „valstybės žmonės“, jų šeimos, jų aplinka, jų išlaikytiniai. Neišvažiavo „Rosneft“, „Gazprom“, „Stroitransgaz“, „Transneft“, kitų įmonių darbuotojai, netgi „Aeroflot“ grietinėlė vasarą liko Rusijoje.
Būtent šie žmonės sudarė Rusijos turizmo pagrindą, ir šių klientų netektis skaudžiai smogė turistinėms firmoms, kurios savo ruožtu sunkiai begali aptarnauti ir kitus, ne tokias aukštas pareigas užimančius ir ne tokius didžiulius pinigus mokančius rusus. Taip griuvo ilgą laiką gyvavusi piramidė.
Beje, šie, „paprastesni“, rusai kažin ar taptų paguoda Prahai, Berlynui, Paryžiui ar Vienai – greičiau priešingai, nustebintų tuo, jog tai tie patys „senieji rusai“ – neturtingi, pikti ir visur taupantys.
Jie puikiai tinka Turkijos ar Egipto viešbučiams, tačiau jie nepalieka šimto eurų arbatpinigių Europos restoranuose, neužsakinėja išskirtinių SPA procedūrų už ypatingą kainą ir neskraido „Air Monaco“ sraigtasparniais.
Paaiškėjo, kad iš 14 mln. rusų turistų Europoje apie 4-5 mln. buvo susiję su Rusijos valstybinėmis struktūromis, juos Vakarų ekspertai klaidingai laikė Rusijos vidurine klase ir nauja kapitalizmo atrama šalyje. Apie 10-15 proc. sudarė savarankiškai keliaujantys rusai, kurie visur visada gerbiami ir laukiami. Likusieji – tie patys „senieji rusai“, kurių kitais metais Europoje gali būti dar mažiau nei šiemet.
„Aeroflot“ nerimas
Panašu, kad Naujuosius metus daugelis rusų praleis namuose, – taip, kaip buvo įpratę iki kelionių po Europą bumo. Ir tuomet prasidės didžioji Rusijos turistinių firmų krizė.
Specialistai mato ją jau dabar. „Aeroflot“ generalinis direktorius Vitalijus Saveljevas praėjusią savaitę pareiškė, kad kompanija užfiksavo didelį paklausos skrydžių užsienio kryptimis sumažėjimą. Ypač smarkiai krito susidomėjimas kelionėmis, kurios vyks po 3-6 mėnesių. „Tokio kritimo nemačiau nuo 2009 metų, – sakė jis. – Žmonės iki galo nesupranta situacijos vystymosi iš ekonominės, politinės pusės. Taigi, ko jie nusprendžia atsisakyti? Visų pirma, tokios prabangos kaip kelionės.“
Jis teigė, kad oro bendrovė reaguos į šias tendencijas, planuodama ateities perspektyvas.
Kartu tai reiškia ir pokyčius Europos turizmo rinkoje – norintys prisivilioti klientų iš šios šalies turės smarkiai konkuruoti tarpusavyje dėl rusų turistų likučių. Laikai, kurių devizas buvo „rusai vis tiek pas mus atvažiuos“, baigėsi su Kremliaus įvykdyta Krymo okupacija ir aneksija.
