Lietuvos verslas vis labiau jaučia Rusijos taikomas sankcijas, tačiau realų jų mastą galima bus įvertinti maždaug po mėnesio, tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
Lietuvos verslas vis labiau jaučia Rusijos taikomas sankcijas, tačiau realų jų mastą galima bus įvertinti maždaug po mėnesio, tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
Tačiau tokių skausmingų pasekmių, kaip buvo per Rusijos krizę 1998 m., nebelaukiama, nes dabar verslas gerai suvokia rizikas ir diversifikuoja veiklą.
Prieš viešą pramonininkų antradienio pasitarimą dėl Rusijos sankcijų trumpam posėdžiui buvo susirinkusi LPK Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusijos Federacija verslo taryba.
Pasak R. Dargio, joje buvo išsakyta nuomonė, kad nereikėtų visiškai nutraukti santykių su Rusija.
„Verslo taryboje pabrėžiama, kad nereikėtų visiškai nutraukti santykių su Rusija, vertinant rizikas ir grėsmes reikėtų palaikyti dialogą su Rusijos verslininkais. Mums šiandien buvo pabrėžta, kad reikia išlaikyti santykius su Rusijos verslu ir kalbėtis apie tai, kas laukia ateityje“, – sakė jis.
Ūkio viceministras Marius Skarupskas LPK posėdyje sakė, kad Rusijos sankcijos labiausiai palietė Lietuvos pieno, mėsos pramonę, daržovių augintojus ir transportą.
Pasak viceministro, be anksčiau paskelbtų priemonių, nuo kitos savaitės planuojama apmokėti dalį išlaidų konsultacijoms užsienio šalių konsultantams.
„Tai bus lengvesnis įėjimas į tas šalis, kurias mūsų specialistai ne taip gerai pažįsta“, – teigė jis.
Pasak viceministro, transporto įmonės kaip išgyvenimo galimybę įvardija paskatas atsiskaitant su lizingo bendrovėmis. Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ kalba apie kai kurių mokesčių atidėjimus.
Jis taip pat tvirtino, kad ir toliau bus remiami verslininkai, ieškantys verslo galimybių Rusijoje.
„Mes negalime uždaryti Rusijos rinkos vien dėl to, kad yra sankcijos keturioms sritims“, – teigė viceministras.
Jo teigimu, Rusijos rinka domina Lietuvos lazerių gamintojus, apgyvendinimo paslaugų teikėjus.
Mėsos perdirbimo įmonės „Biovela Group“ generalinis direktorius Virginijus Kantauskas tvirtino, kad nei mėsos, nei pieno perdirbėjai verslui subsidijų neprašo. Tačiau kelia problemą dėl mažėjančių pieno ir mėsos supirkimo kainų, nes pasaulinėse rinkose smuko produkcijos kainos.
„Verslui subsidijų neprašome, nes verslas įvertino riziką“, – LPK posėdyje sakė jis.
Bendrovės vadovas piktinosi, kad Vyriausybės parengtas planas problemų nesprendžia, nes šiuo metu esą yra pateiktas kasdienių darbų planas, kuriuos reikėjo daryti visada.
R. Dargis taip pat jam pritarė sakydamas, kad reikia ne tik planų šiandieniniam poveikiui, bet reikia nuolatinės analizės, kas vyksta pasaulinėse rinkose.
DELFI primena, kad rugpjūčio 7 d. Rusija uždraudė vakarietiškų maisto ir žemės ūkio produktų importą. Šių lietuviškų produktų eksportas į Rusiją pernai sudarė per 1 mlrd. Lt. Tačiau reeksporto dalis buvo kur kas didesnė, todėl prognozuojama, kad į šį draudimą skausmingai reaguos transporto sektorius.
Turizmo sektorius smuko 40 proc.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė klausė, ar priemonių plane numatyta parama Lietuvos turizmo sektoriui, kuris patyrė 40 proc. nuosmukį.
Ūkio viceministras Marius Skarupskas atsakė, kad praėjusią savaitę prasidėjo didelis spaudimas ir klausimai, kodėl Ūkio ministerija finansuoja išvažiavimą į Rusijos rinką. „Viešbučių, IT ir kitiems sektoriams Rusijos rinka yra labai įdomi. O turizmo sektoriaus susidomėjimas Rusija yra didžiausias“, – sakė jis.
Pienininkai ir mėsos perdirbėjai teigė, kad dėl Rusijos sankcijų žaliavos supirkimo kaina krito trečdaliu. Verslininkai teiravosi, kaip į tai žada reaguoti vyriausybė. M. Skarupskas nurodė, kad verslas turi prisiimti riziką, tačiau Vyriausybė pasiruošusi vertinti visus pasiūlymus ir imtis papildomų priemonių.
R. Dargis priminė, kad naujų rinkų ieškoti reikėjo seniai, o ne sulaukus Rusijos ribojimų. „Ar Vyriausybė suprato, kad verslo aplinka turi būti lankstesnė? Ar mes vėl apsiribosim tik laikinais priemonių planais?“ – klausė jis.
Ūkio ministerijos atstovas sutiko, kad greičio ir sistemiškumo priimant sprendimus trūksta. „Nuolatinis darbas vyksta. Gal kai kuriuos klausimus reiktų kelti aukščiau į darbotvarkę“, – sakė M. Skarupskas.
Naujas rinkas verslas atras pats, reikia gerinti verslo sąlygas
Rusijos paskelbtų sankcijų kontekste Vyriausybė turėtų koncentruotis į verslo sąlygų Lietuvoje gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą, o alternatyvias rinkas verslas yra pajėgus susirasti pats, teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.
Kaip sakė LPK vadovas, šalies verslas vis labiau jaučia Rusijos paskelbto žemės ūkio ir maisto produktų embargo pasekmes, tačiau kol kas sunku tiksliai įvardyti, ar ekonominį lėtėjimą lemia sezoniniai svyravimai, ar paskelbtos sankcijos.
„Verslininkai šiuo metu formuluoja, jų manymu, reikalingiausių priemonių paketą. Manau, kad Vyriausybė turėtų sulaukti verslo siūlymų ir integruoti juos į priimtą veiksmų planą“, – teigė R. Dargis.
LPK vadovas pabrėžė, kad verslininkai yra pajėgūs savarankiškai atrasti alternatyvias rinkas, todėl valdžios prioritetu turėtų tapti verslo sąlygų gerinimas.
„Verslo aplinka Lietuvoje negerėja, Lietuva smunka konkurencingumo reitinguose. Negalima sakyti, kad situacija pas mus blogėja, tačiau kiti tobulėja sparčiau už mus. Manau, kad laikas grįžti ir kalbėti apie tokius jautrius klausimus, kaip darbo santykiai, darbo mokesčiai, biurokratinė našta. Verslas turi dirbti labiau prognozuojamoje aplinkoje“, – teigė R. Dargis.
Pramonininkų vadovas taip pat sakė besitikintis dar aktyvesnės ekonominės diplomatijos.
Pasak R. Dargio, aiškiau apibrėžti pokyčius savo veiklos srityse verslas bus pasiruošęs po mėnesio.
.gif)
