Europos Sąjungos politikams bandant suvaldyti valstybių skolų krizę, pradeda veikti euro zonai skirtas nuolatinis gelbėjimo fondas – Europos stabilumo mechanizmas. Iki mėnesio pabaigos į jį tikimasi surinkti 500 mlrd. eurų.
Europos Sąjungos politikams bandant suvaldyti valstybių skolų krizę, pradeda veikti euro zonai skirtas nuolatinis gelbėjimo fondas – Europos stabilumo mechanizmas. Iki mėnesio pabaigos į jį tikimasi surinkti 500 mlrd. eurų. Šie pinigai bus skirti gelbėti skolose įklimpusioms valstybėms ir užkirsti kelią skolų viruso plitimui.
Laikinas euro zonos gelbėjimo fondas buvo sukurtas prieš dvejus metus, kai politikai nusprendė padėti finansiškai griūvančiai Graikijai, o vėliau – Airijai bei Portugalijai. Dabar fondas bus pakeistas nuolatiniu – Europos stabilumo mechanizmu, iš kurio bus teikiamos lengvatinės paskolos toms valstybėms, kuriomis dėl didžiulių skolų nebepasitiki investuotojai ir todėl jos negali pasiskolinti finansų rinkose.
Tačiau pinigai iš šio fondo vyriausybėms bus teikiami tik su sąlyga, kad jos stipriai mažins išlaidas ir vykdys struktūrines reformas. Neabejojama, kad pirmieji gelbėjimo fondo klientai bus Ispanijos ir Kipro vyriausybės – abiejų valstybių biudžetus į dugną tempia bankų problemos.
Todėl politikai nusprendė, kad ateityje iš naujojo fondo bankai galės pasiskolinti tiesiogiai, o ne per vyriausybes, taip nesukedami problemų valstybiniam sektoriui. Naujoji krizių įveikimo sistema galios 17 euro zonos šalių, Lietuva ja galės pasinaudoti tik įsivedusi eurą.
