Nacionalinio oro vežėjo „Air Lituanica“ projektas juda į priekį – jau artimiausiu metu planuojama pateikti dokumentus ir kreiptis į atitinkamas institucijas skrydžių licencijai gauti. Taip pat jau aiškūs 17 Lietuvos investuotojų, o projekto iniciatoriai jau nusižiūrėjo ir konkrečius lėktuvų modelius.
Nacionalinio oro vežėjo „Air Lituanica“ projektas juda į priekį – jau artimiausiu metu planuojama pateikti dokumentus ir kreiptis į atitinkamas institucijas skrydžių licencijai gauti. Taip pat jau aiškūs 17 Lietuvos investuotojų, o projekto iniciatoriai jau nusižiūrėjo ir konkrečius lėktuvų modelius.
Kauno politikai neišklausė
Vilniaus meras Artūras Zuokas ketvirtadienį vykusiame Kauno savivaldybės tarybos posėdyje planavo pristatyti nacionalinio oro vežėjo „Air Lituanica“ projektą bei Vilniaus ir Kauno oro uostų ateities viziją. Tačiau Kauno politikai kiek netikėtai nusprendė sostinės mero neišklausyti.
„Meras net neatsiklausęs atsakė, kad Kaunas atsisako dalyvauti šiame projekte“, – sakė Kauno tarybos narys Povilas Mačiulis.
Tuo tarpu mero atstovas Tomas Grigalevičius DELFI teigė, kad Kauno vadovai svarsto galimybę dalyvauti projekte ir laukia daugiau informacijos.
„Aš nesu išdidus. Jei reikės atsiklaupsiu ir paprašysiu galimybės pristatyti projektą“, – sakė A. Zuokas.
Skrydžius planuoja pradėti pavasarį
Birželio pabaigoje sostinės meras A. Zuokas kreipėsi į šalies savivaldybių vadovus, kviesdamas savivaldybes tapti „Air Lituanica“ akcininkais. Savivaldybėms siūloma įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos bendraturčiais.
Bendrovės „Air Lituanica“ pradinis įstatinis kapitalas – 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad oro linijų bendrovė skrydžius pradės kitų metų pavasarį.
„Jau šiandien arba rytoj pateiksime dokumentus skrydžių licencijai gauti“, – teigė A. Zuokas.
Rado investuotojų
A. Zuokas ketvirtadienį patvirtino, kad šiuo metu jau yra 17 Lietuvos investuotojų.
Po vieną simbolinę, 100 tūkst. Lt kainuojančią akciją įsigijo garsus verslininkas ir pokerio žaidėjas Antanas Guoga, Pietų Afrikos Respublikos aviakompanijos savininkas Brianas Joffe.
Taip pat projekte dalyvaus tokios Lietuvos bendrovės kaip „Vičiūnai Group“, „Lietuvos rytas“, „Balsas Lt“, „Adlex“, „Arvi“, „Panevėžio keliai“, „MG Baltic Investment“ ir kitos bendrovės.
Visgi strateginio investuotojo kol kas nėra.
„Mes vedame dialogą su trimis galimais investuotojais. Tačiau kol kas jų negalima įvardinti“, – sakė A. Zuokas.
Vilniaus savivaldybė šiuo metu turi 34 proc. įmonės akcijų, 17 proc. planuojama išplatinti Lietuvoje registruotoms įmonėms ar privatiems asmenims, 49 proc. akcijų skirti strateginiam investuotojui.
Kad projektas „Air Lituanica“ virstų realybe reikia 18 mln. Lt. Kol kas surinka apie 7 mln.
Jau planuoja pirkti lėktuvus
„Air Lituanica” planuose – keturi lėktuvai. Pirmaisiais metais planuojama įsigyti du, vėliau – 2014 ir 2015 metais – dar po vieną.
Svarstoma pirkti „Boeing 737” arba „Ebraer 175” modelio lėktuvus. Visgi realiausiu variantu laikomas būtent pastarais, 86 vietų lėktuvas.
Planuojama, kad lėktuvai būtų nudažyti balta ir raudonomis spalvomis. Ant lėktuvų „uodegų“ arba korpuso puikuosis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių antspaudai.
Skryžių daugės
Pirmaisiais metais planuoja keleivius iš Vilniaus skraidinti 5 kryptimis – į Londoną, Briuselį, Amsterdamą, Kijevą ir Maskvą. Galbūt – ir į Palangą. Vėliau skrydžių geografija plėsis iki 13 krypčių.
Planuojama, kad „Air Lituanica“, bilietų kainų atžvilgiu, būtų vidutinė oro bendrovė – tarpinis variantas tarp įprastų ir mažų kainų bendrovių. Skaičiuojama, kad bilietai pirmaisiais metais kainuos vidutiniškai po 300 Lt. A. Zuokas skaičiuoja, kad pirmaisiais metais būtų pervežta 188 tūkst. keleivių, o 2014 metais – jau 404 tūkst. keleivių.
Pirmaisiais gyvavimo metais „Air Lituanica“ apyvarta turėtų siekti 59 mln. Lt, o 2017 metais – jau 215 mln. Lt.
Bazės Kaune ir Vilniuje
Planuojama, kad „Air Lituanica“ skrydžiai startuos Vilniuje, o ateityje dalis skrydžių bus vykdomi ir iš Kauno.
„Mes norime, kad Vilniaus ir Kauno oro uostai būtų kaip vienas oro uostas – kad mūsų miestai nekonkuruotų, o susivienytų ir galėtų konkuruoti su kitais Europos oro uostais. Vilnius labai norėtų bendradarbiaujant su Kaunu“, – sako A. Zuokas.
Ar Kauno savivaldybė prisidės prie projekto, kol kas nėra aišku.
