Vyriausybė pradeda ruošti veiksmų planą, kaip kovoti su Rusijos Lietuvai įvestomis sankcijomis maisto produktams, sako atostogaujantį premjerą pavaduojantis ūkio ministras Evaldas Gustas.
Vyriausybė pradeda ruošti veiksmų planą, kaip kovoti su Rusijos Lietuvai įvestomis sankcijomis maisto produktams, sako atostogaujantį premjerą pavaduojantis ūkio ministras Evaldas Gustas.
Vyriausybėje vykusiame ministerijų atstovų susitikime Finansų, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijoms pavesta įvertinti ir pateikti ekonomines Rusijos sankcijų padarinius, taip pat parengti kreipimąsi į Europos Komisiją dėl galimų nuostolių atlyginimo.
„Visos susijusios institucijos turi teikti Ūkio ministerijai naujas priemones, kurios turi būti taikomos ekonominių sankcijų metu. Ūkio ministerija turi apibendrinti tas priemones ir pateikti veiksmų planą Vyriausybės pasitarimui. Finansų ministerija įpareigota kartu su Žemės ūkio ir Susiekimo ministerijomis įvertinti galimas ekonomines pasekmes ir praradimus ir paruošti kreipimąsi į EK dėl galimų nuostolių atlyginimo“, – sako E. Gustas.
Kol kas apie atleidimus negirdėti
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia kol kas neturinti duomenų, kad dėl Rusijos sankcijų būtų atleidimų žemės ūkio ar produkcijos perdirbimo įmonėse. Tuo metu žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad pienininkai ir mėsos perdirbėjai prašo Žemės ūkio ministerijos subsidijuoti ūkininkus.
Po pasitarimo su penkių ministerijų atstovais parlamento vadovė teigė, kad įmonės yra pajėgios rasti naujų rinkų.
„Tokių žinių (apie atleidimus - LRT.lt) nėra. Pirminių apklausų duomenimis, įmonės planuoja dirbti toliau. (...) Verslo įmonės yra pajėgios persiorientuoti į kitas valstybes“, – žurnalistams Seime pareiškė L. Graužinienė, kurią cituoja BNS.
Pasak jos, Finansų ministerija, vertinanti galimus nuostolius dėl Rusijos draudimo įvežti į šalį iš ES žemės ūkio produktus, didžiulio poveikio ir grėsmių ūkiui kol kas nemato.
„Yra labai svarbu, kad gamybinis sektorius išlaikytų darbo vietas, nes gamybiniame sektoriuje įkurti darbo vietą ir apmokyti darbuotojus brangiai kainuoja“, – teigė Seimo vadovė.
Pasak jos, ministerijų paprašyta regioniniu požiūriu įvertinti, kokius šalies rajonus labiausiai paliestų Rusijos paskelbtas embargas maisto produktams ir kokios galimybės būtų suteikti pagalbą.
„Yra tam tikrų programų, kurias galima šiek tiek pakoreguoti“, – tvirtino L. Graužinienė.
Pasak jos, susidarius tokiai situacijai, pirmenybė galėtų būti teikiama ne naujų darbo vietų steigimo skatinimui, o esamų išsaugojimui.
Numato 20 mln. litų nuostolių
Pienininkai ir mėsos perdirbėjai prašo Žemės ūkio ministerijos subsidijuoti ūkininkus, teigia V. Baltraitienė.
Ji teigė, kad keturios pieno perdirbimo įmonės per mėnesį patirs apie 20 mln. litų nuostolių, kuriuos prašo padengti ministerijos, o mėsininkų nuostoliai kol kas dar skaičiuojami.
„Pieno sektoriuje keturias įmones paliečia, kurios eksportuoja. Jei nemažinant apimčių, kasdien 1040 tonų perteklinio pieno surenka. (...) Perdirbėjai prašo mūsų, kad rastume subsidijoms lėšų. Vien pieno sektorius apie 20 mln. litų per mėnesį praranda neeskportuodamas“, - pirmadienį po susitikimo su perdirbėjais sakė V.Baltraitienė.
Anot jos, mėsos perdirbėjai ir daržovių augintojai taip pat siūlė apsvarstyti galimybes sumažinti PVM. Anot ministrės, dėl PVM idėja bus teikiama Vyriausybei, o dėl subsidijų bus aiškinamasi su ES institucijomis, ar tokias tiesiogines subsidijas valstybė gali teikti nukentėjusioms įmonėms.
V. Baltraitienė: pienininkai ras kitų rinkų
Virginija Baltraitienė sako, kad žemės ūkio srityje daugiausiai įtakos Rusijos įvesti apribojimai turės pieno perdirbimo įmonėms, tačiau situacija nėra tragiška, nes dauguma šių įmonių jau yra susiradusios rinkas kitose šalyse. Palyginti su praėjusiais metais, eksportas į Rusiją yra sumažėjęs dešimtadaliu.
Kaip teigia V. Baltraitienė, yra keletas būdų, kaip būtų galima padėti verslui, esą jau dabar yra kreipiamasi į Europos Komisiją (EK), prašant leidimų dėl intervencinių supirkimų.
„Jei būtų toks leidimas, valstybė iš savo lėšų supirktų tam tikrą kiekį produkcijos, tos, kurią galima laikyti, sandėliuoti. Yra patvirtintos taisyklės, kaip galima sandėliuoti pieno miltelius, sviestą, fermentuotus sūrius – produkciją, kuri negenda. Pardavę pinigus turėtume grąžinti EK“, – teigė žemės ūkio ministrė.
Pasak V. Baltraitienės, ketinama paraginti įmones pereiti prie negreitai gendančios produkcijos gamybos, o pats sunkiausias laikotarpis turėtų būti ateinantys 2–3 mėnesiai.
Kaip sakė ministrė, svarstoma dėl ritualinio gyvulių skerdimo: „Žemės ūkio ministerija tam jau yra pritarusi, laukiame teigiamos Vyriausybės išvados. Neaišku, ar daug atsiras norinčių eksportuoti šią mėsą, tačiau tai atvers galimybę.“
Prašo Vyriausybės darbų
Savo ruožtu Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius tvirtino, kad bus prašoma Vyriausybės skatinti naujų rinkų atidarymą.
„Didžiausia problema, kad negalime vežti jokios mėsos produkcijos į Rusiją. Jei su kiauliena problemos nėra, tai yra su jautiena, nes jos nesuvalgome tiek, kiek užauginame. Ją būtina eksportuoti, ir tuomet atsiveria klausimai dėl naujų rinkų, nes vienintelė rimtesnė rinka buvo Rusijos“, – pažymėjo E. Mackevičius.
Anot asociacijos direktoriaus, reikia finansuoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklą, kad būtų derinami sertifikatai, dirbtų diplomatai, komercijos atašė. Be to, pasak E. Mackevičiaus, ritualinio skerdimo klausimas yra išties svarbus dėl didelių musulmoniškų šalių rinkų, tokių kaip Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ar Iranas.
„80 proc. mūsų jautienos yra pieninių veislių ir tai nėra pačios aukščiausios kokybės jautiena. Pagal esamą kainos santykį ji buvo tinkama tik Rusijai, Vakaruose ją parduoti tikrai sudėtinga arba reikia labai sumažinti jos kainą, todėl šie klausimai turi būti sprendžiami“, – sakė E. Mackevičius.
Paklaustas, koks laikotarpis mėsos perdirbėjams bus sunkiausias, E. Mackevičius tikino, jog jau dabar nėra lengva: „Ateina ruduo, kai baigiasi ganiavos laikotarpis. Bus sudėtinga, sprendimai nebus priimami taip greitai. Alternatyva galėtų būti ir PVM sumažinimas, nes Lenkijoje jis yra 5–7 proc., o Lietuvoje – 21 proc. Jei PVM būtų sulygintas su Lenkijos, turėtume nemažą rezervą vidaus rinkoje. Jei atpigtų mėsa, galėtume daugiau parduoti, tai paskatintų vidaus ūkį.“
