Bankų sektoriaus rodikliai atskleidžia seniai nematytas ekonominio optimizmo tendencijas, tačiau aplinkybės tolesniam ūkio augimui nėra labai palankios, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
Bankų sektoriaus rodikliai atskleidžia seniai nematytas ekonominio optimizmo tendencijas, tačiau aplinkybės tolesniam ūkio augimui nėra labai palankios, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas.
Kaip rodo LBA atlikta antrojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų ir jų antrinių įmonių veiklos rodiklių analizė, bankų klientams suteiktų paskolų portfelis birželio pabaigoje siekė 55,7 mlrd. litų. Šis portfelis per tris mėnesius padidėjo 1,07 mlrd. litų, arba 1,95 proc.
„Bet tai yra gana statiškas rodiklis. Rinkos dinamiką geriau atspindi naujai pasirašytų paskolų sutarčių eilutės, o jos tokios: ilgalaikių paskolų verslui sutarčių sudaryta už 2,44 mlrd., kredito linijų ir overdrafto sutarčių – už 1,15 mlrd. litų. Panaši dinamika buvo fiksuota ir per pirmuosius šių metų mėnesius, todėl galima drąsiai teigti, kad paskolų rinkoje šiuo metu esama seniai regėto aktyvumo“, – teigia S. Kropas.
Gerus rezultatus demonstruoja ir lizingo sektorius, šiuo metu veikiantis visa galia. Per ketvirtį pasirašytos 6154 naujos išperkamosios nuomos sutartys, kurių bendra vertė siekia 838,75 mln. litų.
„Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, naujų sutarčių skaičius išaugo trečdaliu. Tiesa, bendra jų vertė šiek tiek sumažėjo, ir tai greičiausiai susiję su pasikeitusia struktūra – antrąjį ketvirtį gerokai išaugo fizinių asmenų ir smulkaus verslo projektų finansavimas“, – komentuoja LBA prezidentas.
Bendrasis būsto paskolų portfelis per antrąjį ketvirtį papilnėjo 147,76 mln. litų ir birželio pabaigoje siekė 19,56 mlrd. litų.
„Pokytis nedidelis, tačiau nereikia pamiršti, kad bendrasis būsto paskolų portfelis keletą metų apskritai mažėjo, nes po milžiniškos bangos 2004–2008 m. naujų klientų į rinką ateidavo mažiau, nei seko anksčiau pasiskolinusių įsipareigojimų vertė. Čia vėlgi svarbesnis momentinis rinkos paveikslas, kurį tiksliau atspindi naujai pasirašytos būsto paskolų sutartys. Tokių sutarčių, pasirašytų per antrąjį ketvirtį, vertė – 654,72 mln. litų. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius naujai pasirašytų būsto paskolų sutarčių vertė buvo mažesnė beveik dešimtadaliu ir sudarė 504,48 mln. litų. Skaičiai toli gražu neprimena vadinamojo būsto burbulo laikų, tačiau jie kur kas solidesni, nei buvo dar prieš porą metų. Paprastai tariant, tai – ne entuziazmas, tai – optimizmas, grįstas sveiku protu ir patirtimi“, – sako S. Kropas.
Birželio pabaigoje bendrojo bankuose laikomų indėlių portfelio vertė pasiekė naują visų laikų rekordą – 48,29 mlrd. litų.
„Įdomu, kad didžiausią prieaugio dalį sudarė kiek daugiau nei milijardu litų pasipildžiusios fizinių asmenų einamosios sąskaitos. Viena vertus, gyventojai kaupė lėšas atostogų sezonui, kita vertus, daugelis nebemato didelio skirtumo, kaip saugoti santaupas – terminuotųjų indėlių pavidalu ar tiesiog einamojoje sąskaitoje“, – pažymi LBA vadovas.
Pasak S. Kropo, poslinkių, kurie leistų sukurti palankias sąlygas ilgalaikių terminuotųjų indėlių atsiradimui, kol kas nematyti. Bankininkas tikisi, kad ši gerokai įsisenėjusi problema gali būti išspręsta Seimui pradėjus rudens sesiją.
Nors bankai šiuo metu yra sveiki ir stiprūs, turi sukauptų resursų ir gali reikšmingai prisidėti prie šalies ūkio plėtros, tačiau S. Kropas ragina atkreipti dėmesį į pasikeitusį kontekstą ir antrojo pusmečio perspektyvas vertinti atsargiau.
„Visų pirma, geopolitinė situacija yra labai sudėtinga ir sunkiai prognozuojama. Kol kas galima tik spėlioti, kokios bus sankcijų Rusijai pasekmės ir kaip klostysis situacija Ukrainoje. Antra, kiaulių maras Lietuvoje turės katastrofiškų padarinių mėsos gamybos ir perdirbimo sektoriui ir satelitiniams verslams. Negalima tiksliai suskaičiuoti būsimų nuostolių, tačiau prognozuoti, kad ši problema turės įtakos makroekonominiu lygmeniu, – galima“, – sako LBA prezidentas.
