Utenos rajone įsiplieskus antrajam afrikinio kiaulių maro židiniui paaiškėjo, kad mirtina liga susirgusios kiaulės nebuvo registruotos. Be to, jų laikytojas yra medžiotojas, todėl užkratas galėjo patekti dėl kontakto su laukiniais gyvūnais.
Utenos rajone įsiplieskus antrajam afrikinio kiaulių maro židiniui, paaiškėjo, kad mirtina liga susirgusios kiaulės nebuvo registruotos, o Utenos rajone ketvirtadienį bus skelbiama ekstremali padėtis.
„Darbai jau iš principo visi padaryti. Dabar reikės dokumentiškai įforminti. Mes pirmiausia darome darbus, nes žinome, kaip taip rimta. Rytoj bus patvirtintos apsaugos ir stebėjimo zonos bei vykdomos priemonės jose“, – BNS sakė Utenos rajono maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Linas Tiškus.
Pasak jo, pasiruošimas galimam kiaulių marui Utenos rajone buvo pradėtas, nustačius jo židinį Ignalinos rajone. Padėtį lengvina tai, kad Utenos rajone nebėra didelių kiaulių ūkių.
„Mūsų dideli kiaulių ūkiai, kurie neįgyvendino biologinių saugumo priemonių, savo kiaules jau pardavė. Šitas sprendimas priimtas ekstremalių situacijų komisijoje, kad be išimties visi augintojai, neatitikę saugos priemonių, parduotų arba paskerstų savo kiaules“, – kalbėjo L. Tiškus.
Jo teigimu, Utenos rajone buvo 5 dideli ūkiai, kurie kartu augino 417 kiaulių. Šiuo metu 3 kilometrų apsaugos zonoje, kur nustatytas maras, yra 17 smulkių kiaulių augintojų, turinčių 34 kiaules, o 10 kilometrų stebėjimo zonoje – 100 augintojų, turinčių 350 kiaulių.
„Stebėjimo zonoje mes tikimės rasti maždaug 10-15 proc. daugiau kiaulių, nes yra dalis nedeklaruotų kiaulių augintojų“, – sakė L. Tiškus.
Neregistruotas kiaules laikė medžiotojas
„Paaiškėjo, kad registravimo sistemoje yra spragų – šios kiaulės nebuvo registruotos, jų nėra registre. Atliksime tyrimus ūkio aplinkoje, ieškosime užkrato šaltinio. Ūkyje lankęsis ir kiaules gydęs veterinarijos gydytojas sudegino savo drabužius, batus ir inventorių, kad užkratas neturėtų galimybių išplisti“, – BNS sakė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius.
Anto jo, tiriant galimas kiaulių užsikrėtimo versijas, bus tiriama kiaulių laikytojo aplinka, taip pat ir maisto produktai.
„Tas žmogus, kurio ūkyje aptiktos kiaulės, sirgusios afrikiniu kiaulių maru, yra labai aktyvus medžiotojas ir pastaruoju metu medžiojo ne viename medžioklės plote. Tai galbūt ir paaiškina ligos atėjimą“, – LRT radijui sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriuje BNS patvirtino, kad ūkininkas turėjo medžiotojo pažymėjimą, tačiau jis šiame skyriuje nebuvo tęsiamas pastaruosius dvejus metus. Tačiau pažymėjimą galima prasitęsti bet kuriame kitame draugijos skyriuje.
Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius BNS teigė, kad departamentas oficialiai nežino ūkininko pavardės, taip pat – ar jis nėra sumedžiojęs šernų.
„Kaip suprantu, tas ūkis yra deklaruotas ar priklauso šeimos nariui, tiesiogiai tai ne to žmogaus ūkis, todėl oficialūs duomenys, kad jis kažkuo yra susijęs, mano supratimu, būtų pernelyg skuboti“, – BNS sakė L. Martišius.
Abu židinius skiria 18 km
Afrikinio kiaulių maro židinys Utenos rajone, kur susirgo dvi ūkininko kiaulės, – jau antras maro židinys per pastarąsias 2 savaites. Liepos pabaigoje šalies rytinėje dalyje, Ignalinos rajone netoli sienos su Baltarusija ir Latvija, židinys rastas didelėje ir gerai saugomoje „Idavang“ fermoje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius BNS sakė, kad abu židinius skiria apie 18 kilometrų.
„Pirminė versija yra tokia, kad užkratas pateko iš aplinkos. Abu židiniai yra maždaug per 18 kilometrų vienas nuo kito. Aplink yra miškai, ežerai, poilsiavietės. Gali būti, kad užkratą pernešė šernai, kita vertus, poilsiaujantys žmonės galėjo turėti maisto produktų, palikti atliekų“, – BNS sakė J. Milius.
Šiuo metu specialistai skaičiuoja kiaules ir ims mėginius laboratoriniams tyrimams iki 10 kilometrų spinduliu. Gali būti, kad 3 kilometrų zonoje teks paskersti visas kiaules, tačiau jų neturėtų būti daug.
„Ten yra nacionalinio parko teritorija, gyvena nedaug žmonių, stebėsenos zonoje nėra jokių didesnių kiaulininkystės kompleksų“, – BNS sakė J.Milius.
Utenos rajono Skroblų kaimo ūkyje įtarimų kilo, kai viena iš dviejų kiaulių nugaišo su aiškiais maro požymiais. Ištyrus jų mėginius, diagnozuotas afrikinis kiaulių maras.
Maro virusas nustatytas Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, o galutiniam jo patvirtinimui mėginiai išsiųsti į Europos Sąjungos referentinę laboratoriją Ispanijoje.
Spręs dėl nepaprastosios padėties Utenos raj.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija penktadienį, o Utenos rajono savivaldybė – ketvirtadienį spręs, ar rajone skelbti nepaprastąją padėtį dėl naujo kiaulių maro židinio, pranešė Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijos. Tai būtų jau aštuntas šalies rajonas, kuriame skelbiama nepaprastoji padėtis.
VRM pranešė, jog atsižvelgęs į naują kiaulių maro židinį, vidaus reikalų ministras nusprendė penktadienį surengti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdį. Vidaus reikalų ministro patarėjas Valdas Kaminskas BNS sakė, jog yra tikimybė, kad Utenos rajone bus paskelbta ekstremali situacija. Anot jo, komisija aptars galimybes suteikti platesnius įgaliojimus valstybės institucijoms ir panaudoti Vyriausybės resursus, kovojant su afrikiniu kiaulių maru.
Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Lauris Martišius BNS sakė, jog ketvirtadienį Utenos rajono savivaldybė spręs, ar skelbti nepaprastąją situaciją. „Rytoj savivaldybėje vyksta posėdis dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Kiek žinau, jis numatytas nuo ankstaus ryto“, – teigė L. Martišius.
Viceministras: turėtų būti apribotas lankymasis miškuose
Aplinkos viceministras Linas Jonauskas BNS sakė, kad šalyje daugėjant afrikinio kiaulių maro židinių, būtų tikslinga apriboti visų žmonių patekimą į miškus, esančius užkrato zonoje.
„Ne tik medžiotojai turi sąlytį su šernais. Bet kuris žmogus, lankydamasis miške, gali pernešti užkratą, todėl lankymąsi miške reikėtų apriboti visiems žmonėms, o ne pavieniams“, – sakė jis.
E. Mackevičius: „Utenos mėsa“ turėtų imtis papildomų priemonių
Vienos didžiausių mėsos perdirbėjų „Biovelos“ antrinė bendrovė „Utenos mėsa“ turėtų imtis papildomų apsaugos priemonių, tačiau jos veiklos tai neturėtų suvaržyti, sako Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) vadovas.
„Iš tikrųjų yra pakankamai sudėtinga vertinti, kai gamykla kiaulių neaugina, tai užkrato joje negali būti. (...) Aišku, su eksportu būtų vienų ar kitų problemų. Reikia pasižiūrėti, kaip kitos šalys į tai reaguoja“, – BNS sakė LMPA direktorius Egidijus Mackevičius.
Anot jo, bendrovė turėtų žaliavą vežti iš patvirtintų ūkių ir imtis papildomų biosaugos reikalavimų.
„Gamykla turėtų imtis papildomų kontrolės mechanizmų, tačiau pagrindinis dalykas išlieka žaliavos kilmės vieta, kad ji nebūtų atvežta iš užkrėstų vietų“, – tvirtino E. Mackevičius.
„Utenos mėsos“ vadovas Virginijus Kantauskas BNS padėties nekomentavo, nes šiuo metu yra išvykęs.
E. Mackevičius pabrėžė, kad Rusijoje yra buvę panašių atvejų, tačiau tada mėsos perdirbėjai griežčiau kontroliavo atvežamos žaliavos kokybę ir jų veikla nebuvo sustojusi.
Ignalinos rajone sumažinta apsauga
Aplink Danijos bendrovės „Idavang“ fermą Ignalinos rajone išpjovus visas ūkininkų laikytas kiaules ir apsaugos zonose neradus mirtino užkrato, mažinama regiono apsauga.
„Sumažinome postų skaičių – jų iš 11 liko du, nes kiaulės 3 km spinduliu išpjautos, atlikti tyrimai buvo neigiami“, – BNS sakė J. Milius.
Jo teigimu, „Idavang“ fermoje šiuo metu laidojami laikyti pašarai, naikinamos kitos veiklos atliekos. Po pirmojo dezinfekavimo nuo pirmadienio mechaniškai valoma visa jos teritorija. J. Milius neprognozavo, kiek gali užtrukti mechaninis fermos valymas.
Dėl liepos 24 dieną aptikto mirtino kiaulėms užkrato „Idavang“ fermoje sunaikinta apie 19 tūkst. kiaulių. Lietuvoje dirbę Europos Komisijos (EK) pareigūnai spėja, kad mirtinas užkratas į „Idavang“ fermą pateko apie liepos 5 dieną, o viena pagrindinių versijų – žmogiškasis faktorius.
Laboratorijoje praėjusį penktadienį baigti tirti iš „ Idavang“ Rupinskų komplekso paimti pašarų mėginiai, afrikinio kiaulių maro užkrato juose nerasta, kaip ir netoliese nugaišusiuose šernuose, kraujasiurbiuose vabzdžiuose.
100 proc. Lietuvos bendrovės „Idavang“, kuri šalyje turi 11 kiaulių kompleksų ir yra didžiausia kiaulių augintoja, akcijų valdo Danijos įmonė „Idavang“.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
