Verslininkai teigia, kad šiemet bus prasčiausias miško uogų derlius per 15–20 metų. Mėlynių, žemuogių geriausiu atveju tikimasi surinkti mažiau nei dešimtadalį įprasto kiekio. Neką daugiau sunoks ir spanguolių, bruknių, lauko aviečių, rašo „Lietuvos žinios“.
Verslininkai teigia, kad šiemet bus prasčiausias miško uogų derlius per 15–20 metų. Mėlynių, žemuogių geriausiu atveju tikimasi surinkti mažiau nei dešimtadalį įprasto kiekio. Neką daugiau sunoks ir spanguolių, bruknių, lauko aviečių, rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuvoje vidutiniškai per metus superkama apie tūkstantį tonų mėlynių, o šiemet geriausiu atveju jų tikimasi supirkti 100 tonų. Šiuo metu kai kurios įmonės mėlynių iš viso nesulaukia. Mat dzūkai, jeigu per dieną surenka stiklainį mėlynių, dažniausiai neša parduoti į turgavietę ar pakelę.
Gamtos išdaigos
Alytaus šaldytų uogų, vaisių, daržovių ir grybų supirkimo ir eksporto bendrovės „Vėtrija“ darbuotojai, įmonėje dirbantys 20 metų, nepamena tokių prastų metų. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Evaldas Vasiljevas LŽ sakė, kad mėlynių nėra nei Alytuje, nei Varėnoje, nei kur nors kitur Lietuvoje. „Rekordiškai mažas derlius. Nesiekia net 5 proc. įprasto kiekio. Mes tai vadiname gamtos išdaigomis“, – sakė jis.
„Vėtrija“ mėlynių dabar, kai turėtų būti jų rinkimo karštymetis, iš viso nesuperka. „Nėra ką pirkti. Anksčiau žmonės per dieną surinkdavo keletą kibirų mėlynių, sukraudavo į lengvąjį automobilį ir atveždavo pas mus priduoti. Jeigu žmogus dabar per dieną surenka vieną ar dvi stiklines uogų, vežti jas automobiliu iki įmonės būtų kvaila. Logistika kainuotų daugiau, nei rinkėjas uždirbtų pinigų“, – šypsodamasis aiškino alytiškis.
E. Vasiljevas nebedrįsta prognozuoti, ar po mėnesio daugiau užderės spanguolių ir bruknių. „Per anksti apie tai kalbėti. Nes pavasarį mėlynių krūmai atrodė labai gražiai. Mes tikėjomės, kad bus gana geras derlius. O yra, kaip yra. Nokimo metu buvo dideli temperatūros svyravimai, be to, vabzdžiai neskraido, kažkur jie išnyko ir neapdulkino žiedų“, – pasakojo įmonės direktoriaus pavaduotojas.
Miško ir sodo uogas „Vėtrija“ šaldo ir eksportuoja į Europos Sąjungos šalis. Tačiau dabar įmonė superka tik sodų derlių.
Ne uogų metas
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius teigė, kad mėlynių miškuose beveik nėra. „Lietuvoje vidutiniškai per metus superkama apie 1 tūkst. tonų mėlynių. Šiemet, manau, nebus nupirkta ir 100 tonų“, – spėjo jis. Derlių, pasak jo, sunaikino gegužės mėnesio pradžioje per patį mėlynių žydėjimą užklupusios šalnos.
„Mūsų įmonėje per parą superkama apie 200 kilogramų mėlynių. O tokiu metu įprastai perkame po 10 tonų mėlynių. Tokio mažo derliaus nepamenu jau 15 metų. Sakydavome, kad prastas derlius, kai per parą Lietuvos įmonės pirkdavo po 100 tonų mėlynių. Dabar tiek gal surinks per visą sezoną. Taigi derlius nulinis“, – sakė uogų prekybos ir eksporto bendrovės „Vipreka“ Varėnoje vadovas V. Varanavičius.
„Vipreka“ mėlynes superka po 9 litus už kilogramą. Pernai už šias miško uogas įmonė mokėjo po 7 litus. „Vipreka“ mėlynes valo, šaldo ir eksportuoja į Vokietiją, Prancūziją, ten šios uogos daugiausia naudojamos jogurtams gaminti.
Vilniaus Halės turgavietėje mėlynės vakar pardavinėtos po 12 litų už litrą. Pernai tokiu metu jų buvo galima nusipirkti už 6-6,5 lito. Žinovų teigimu, kilogramas prilygsta maždaug 1,7 litro mėlynių.
V. Varanavičiaus nuomone, dzūkai, jeigu per dieną surenka stiklainį mėlynių, dažniausiai neša parduoti į turgavietę ar pakelę.
Pasak jo, pagrindiniai uogautojai – jaunimas, vaikai ir kaimuose likę pensininkai. Sąžiningas ir darbštus uogautojas įprastu metu per dieną surenka 15–20 kilogramų mėlynių ir uždirba apie 100 litų. Kasdien uogaudamas per mėnesį toks darbininkas gali prisidurti papildomus 2–3 tūkst. litų. „Yra ir tokių „žmonių-mašinų“, kurie užsidirba ir dar daugiau, tačiau tokių reta“, – pasakojo V. Varanavičius.
„Bruknių derlius irgi bus prastas. Lyg ir žydėjo žiedeliai, paskui nukrito. Tikėjomės, kad bus geriau, bet pats apvažiavau uogynus, apžiūrėjau – bruknių irgi beveik nebus. Kažkas gamtoje "nesudirbo". Įprastai per sezoną surinkdavome 300-400 tonų bruknių, o šiemet, manau, bus arti nulio. Aišku, turguose bus viena kita uoga“, – spėjo verslininkas.
Bruknių sezonas Lietuvoje prasideda rugsėjo mėnesį.
V. Varanavičius teigė, kad šiemet beveik neužderėjo ir žemuogės, o laukinės avietės – kur ne kur susitraukusios. „Absoliučiai ne uogų metas“, – reziumavo pašnekovas.
Pernai Lietuvoje surinkta maždaug 1 tūkst. tonų mėlynių. Rekordiškai daug mėlynių sunoko 2012-aisiais, tada jų supirkta apie 1,5 tūkst. tonų.
Populiaresnės šilauogės
Pirmosios lietuvių gamintojų mėlynės „Maxima LT“ prekybos tinklą pasiekė birželio pabaigoje. Tai beveik trim savaitėmis anksčiau nei pernai. Per savaitę jų vidutiniškai parduodama apie tūkstantį 500 gramų dėžučių, o tai būtų beveik 500 kilogramų mėlynių.
Tačiau šiuo metu šiame prekybos tinkle populiaresnės šilauogės, jų per savaitę parduodama tris kartus daugiau nei mėlynių, nors šilauogių kaina maždaug litu didesnė.
Viena 500 gramų mėlynių dėžutė kainuoja 9,99 lito. „Pernai mėlynės buvo maždaug 3 litais pigesnės, bet galėjome pasidžiaugti kur kas didesniu jų derliumi“, – sakė „Maxima LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Pasak jos, rugpjūčio pradžioje parduotuvių lentynas pasiekia lietuviškos bruknės, o nuo rugsėjo pradžios - lietuviškos spanguolės. „Tiek bruknes, tiek spanguoles parduodame 250 gramų dėžutėmis. Pernai už bruknių dėžutę klientai mokėjo apie puspenkto lito, o už spanguoles – pusšešto lito“, – teigė R. Saulytė.
Prekybininkų atstovė nesiryžo įvardyti, kurias miško uogas lietuviai labiausiai mėgsta, mat jos pasirodo skirtingu metu. „Tačiau pagal tai, kiek uogų parduodama pirmą savaitę joms atsiradus ant lentynų, lietuvių mėgstamiausiomis miško uogomis galime drąsiai skelbti mėlynes. Jų parduodama 8 kartus daugiau nei spanguolių ir 14 kartų daugiau nei bruknių“, – teigė pašnekovė.
