Naujosios JAV ir ES sankcijos Rusijai dėl Ukrainos paveiks ir Lietuvą, mano šalies makroekonomistai. Sankcijomis nusitaikyta į gynybos, finansines ir energetines bendroves, ribojamos ir investicijos į rusišką verslą.
Naujosios JAV ir ES sankcijos Rusijai dėl Ukrainos paveiks ir Lietuvą, mano šalies makroekonomistai. Sankcijomis nusitaikyta į gynybos, finansines ir energetines bendroves, ribojamos ir investicijos į rusišką verslą.
Rusijai tenka 7 proc. visų lietuviškos kilmės prekių ir daugiau kaip 40 proc. reeksportuojamų prekių, tad prastėjanti šios milžiniškos kaimynės ekonominė padėtis atsilieps ir Lietuvai. Pavasarį DNB bankas pristatė kertinės lietuviškų prekių ir paslaugų eksporto rinkas.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, jog pirmiausiai Lietuvos verslininkai turėtų sunerimti ne tiek dėl lėtesnio Rusijos ekonomikos augimo, kiek dėl atsakomųjų Rusijos veiksmų prieš Lietuvą.
„Daug svarbiau ne tai, kaip sankcijos paveiks Rusijos makroekonomiką, nes tai bus daugiau simbolinis poveikis, bet koks bus Rusijos atsakas – čia Lietuva yra daug pažeidžiamesnė. Rusija pastaruosius dvejus metus taikė tikslines protekcionistines sankcijas kai kurioms ES valstybėms ribodama importą, ar kitaip suvaržydama prekybą. Tokio pobūdžio atakos vėl gali suaktyvėti ir dažniausiai jos būna nukreiptos į artimiausias valstybes Vidurio ir Rytų Europoje, atitinkamai ir į Baltijos šalis“, – argumentavo N. Mačiulis.
Anot jo, istoriškai Rusija savo galią testuoja taikydama sankcijas Lietuvai ir kitoms kaimyninėms valstybėms.
„Turbūt lengviausia išsirinkti pažeidžiamiausius ir silpniausius taikinius. Šiuo aspektu Baltijos valstybės yra labiausiai pažeidžiamos, nes yra mažos ir priklausomos nuo energetinių išteklių importo iš Rusijos, yra transporto koridoriais tarp Vakarų ir Rusijos“, – mano N. Mačiulis.
Sankcijos gali paveikti ir Rusijos vidaus vartojimą: apsunkinus skolinimąsi turėtų brangti skolinimas tiek verslui, tiek gyventojams.
„Ekonomistai sutinka, kad Rusija šiemet veikiausiai recesijos neišvengs, ar ji sieks 1, ar 2 proc. nėra taip svarbu – šalis turi pakankamai mažą išorinę skolą ir didelius rezervus, kad kurį laiką galėtų kentėti tarptautinių santykių atšalimą. Bet tai nėra labai svarbu Lietuvos įmonėms, nes patirtis rodo, kad Lietuvos eksportuotojai didina pardavimus daugiau ne dešimtadaliu tuomet, kai Rusijos ekonomika neaugo“, – primena N. Mačiulis.
Poveikį Lietuvos ekonomikai mato ir DNB vyriausioji analitikė.
„Bet koks ekonominių santykių sugriežtėjimas tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio Lietuvos ekonomiką paveiks. Tikriausiai, tai nėra paskutinis žingsnis: kai pavasarį nagrinėjome Rusijos situaciją, vylėmės, kad konfliktas turėtų išsispręsti daug greičiau ir nepasiekti karinių veiksmų lygio“, – sako DNB vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ji dėsto, jog JAV į Rusijos veiksmus Ukrainoje reaguoja daug aštriau nei Europos Sąjunga, kuri agresyvesnių atsakomųjų veiksmų vengia dėl stiprių ekonominių ryšių.
„Kalbant apie ekonominę pusę, priklausomybė tarp Rusijos ir Europos yra gana didelė ir ne tik Europa minta Rusijos ištekliais, dujomis, bet ir Rusija naudoja iš Europos gaunamą kapitalą, žinias, patirtį. Bet koks šių santykių paaštrėjimas yra neigiamas dalykas Rusijos ekonomikai, turint omenyje, kad ji nėra produktyvi ir jau pasiekė savo gamybos galimybių ribą. Stimulai iš Vakarų Rusijai padėtų išsivaduoti, bet, panašu, kad stagnacija užsitęs ilgesnį laiką“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Makroekonomistė sako, jog nepaisant prastėjančios makroekonominės situacijos Rusijoje, kol kas matomas Lietuvos verslininkų gebėjimas prisitaikyti, rasti alternatyvių rinkų.
„Pastaruosius mėnesius Lietuvoje tiek eksportas, tiek pramonė, atmetus naftos ir chemijos rodiklius, kenčiančius dėl su Rusija nesusijusių priežasčių, auga pakankamai neblogai“, – konstatuoja ji.
Iki poveikio Lietuvai trūksta vieno žingsnelio
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas atkreipia dėmesį, kad kol visos sankcijos nėra tiksliai įvardytos, sudėtinga spręsti, kaip jos paveiks įmones.
„Iki šiol taikytos sankcijos buvo labiau pagrūmojimas pirštu, nei realus poveikis Rusijos ekonomikai, jos buvo labiau įspėjamo pobūdžio. Klausimas, kiek naujas sankcijų paketas prisidės prie sugriežtinimo, bet, manau, ir toliau bus tęsiama tendencija, kad sankcijos bus labiau ne realios, o įspėjamosios. Matome, kad ir Vokietijos verslo nuomonė yra palanki rusų atžvilgiu, tad, Europa toliau žais lengvai dvigubą žaidimą: darys Rusijai formalų spaudimą, kuris labiau skirtas parodyti, o ne realiai paspausti“, – kalba S. Besagirskas.
Jis skeptiškai vertina sankcijų poveikį tiek Rusijai, tiek Lietuvai.
„Visi supranta, kad didžiosioms ekonomikoms, ir ypač Vokietijai, tos sankcijos gali taip pat pakenkti. Kita vertus, Rusija šalia turi Kiniją, ir jeigu rusai jai pasiūlytų geresnes nei rinkos sąlygas, Rusija turi alternatyvų“, – dėstė S. Besagirskas.
Pasak jo, Lietuvą labiausiai veikia ne Europos Sąjungos sprendimai dėl sankcijų, o atskirų politikų pasisakymai.
„Jeigu po šių sankcijų paketo paskelbimo koks nors Lietuvos politikas pradės kalbėti, kad jis ar ji dalyvavo svarstant šį paketą ir prie jo labai prisidėjo, galbūt tada Rusija imsis atsakomųjų veiksmų. Viskas priklauso nuo mūsų politikų elgesio, ar jie norės pasireklamuoti, ar laikysis nuosaikesnės pozicijos. Jeigu sankcijos bus pateiktos kaip bendras Europos Sąjungos kūrinys, manau, dėl to Lietuvai iš Rusijos neturėtų ekonomiškai kliūti, – svarsto makroekonomistas. – Visi turime vieningą nuomonę, palaikome tą pačią pusę Rusijos – Ukrainos konflikte, bet kitos Europos Sąjungos šalys nešoka krūtine pridenginėti visos Europos Sąjungos sprendimų, išreiškia vieningą poziciją.“
Perspėjo JAV
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog dėl naujo sankcijų paketo JAV verslui bus sudėtingiau dirbti Rusijoje, rašo ria.ru.
„JAV verslui teks atsiskaitinėti per Baltųjų rūmų sąskaitas“, – paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Lietuvos makroekonomistai pabrėžia, kad pirmiausiai dėl naujausio sankcijų paketo poveikį pajaus Rusijos finansų rinkos ir investiciniai fondai, turintys Rusijos įmonių obligacijų. Toks poveikis fiksuotas ir įvedus ankstesnes sankcijas.
DELFI skelbė, jog ketvirtadienį biržos jau sureagavo į naująsias sankcijas: Maskvos tarpbankinės valiutų biržos indeksas per pirmąsias 20 minučių nukrito 1,9 proc. iki 1446,5 punkto. Rusijos akcijų biržos indeksas RTS krito 2,7 proc. iki 1313,8 punkto, praneša www.newsru.com.
RTS (Rusijos prekybos sistemos – DELFI) indeksas sumažėjo iki 1305,13 punkto ir buvo 3,36 proc. žemesnis negu baigus trečiadienio prekybą, rašo top.rbc.ru.
Paskelbė sankcijas
Skelbta, jog JAV iždo departamentas nurodė, kad priemonės yra skaudžiausias Vašingtono smūgis Rusijos ekonomikai ir paveiks tokias įmones kaip naftos milžinę „Rosneft“, bankus „Gazprombank“, „Vnešekonombank“, gamtinių išteklių gavybos bendroves „Bazalt“, koncernus „Almaz-Antei“ ir „Kalašnikov“, radioelektroninių technologijų koncerną KRET, taip pat įmones „Sozvedije“, „NPO mašinostroenije“, „KB priborostroenija“, „Uralvagonzavod“, „Novatek“ ir kitas.
Iš esmės įmonės negalės naudotis JAV finansų rinkomis, joms bus draudžiama skolinti ilgiau nei 90-iai dienų, JAV veikiančioms bendrovėms gali būti daromas spaudimas reikalaujant atsisakyti verslo su Rusijos įmonėmis.
Į asmenų, kuriems taikomos naujos sankcijos, sąrašą įtraukti Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Neverovas, aneksuoto Krymo federalinis reikalų ministras Olegas Saveljevas ir prezidento Vladimiro Putino pavaduotojas Igoris Ščegolevas, vienas iš separatistinės Donecko respublikos lyderių Aleksandras Borodajus. Sankcijos bus taikomos ir vienašališkai pasiskelbusiomis Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
Europos Sąjunga nutrauks Europos investicijų banko skiriamą finansavimą visiems naujiems Rusijos projektams bei sieks užkirsti kelią panašioms investicijoms, ypatingai akcentuojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Tačiau ji kol kas delsia imtis baudžiamųjų priemonių, kurios būtų nukreiptos prieš konkrečius ekonomikos sektorius – tai vadinama trečioji sankcijų fazė, nuo kurios nukentėtų abi pusės.
