Valstybės kontrolei priekaištaujant, kad kelionių organizatorių veikla nepakankamai kontroliuojama, Turizmo departamentas siūlo didinti jų civilinės atsakomybės draudimo sumas.
Valstybės kontrolei priekaištaujant, kad kelionių organizatorių veikla nepakankamai kontroliuojama, Turizmo departamentas siūlo didinti jų civilinės atsakomybės draudimo sumas.
Valstybės kontrolierės pavaduotoja Nijolė Mickuvienė sako, kad kelionių ir turizmo rinkoje klientai nukenčia labiau nei kitur, nes įmonių bankrotas įvyksta labai pavėluotai.
„Su kuo tai susiję? O būtent su stebėsenos ir kontrolės procedūromis. Tai, ką šiandien girdime iš Turizmo departamento, jo siūlymus, tai iš esmės yra turizmo veiklos reguliavimo dalykai, bet nesusiję nei su stebėsena, nei su kontrole“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje teigė N. Mickuvienė.
Pasak jos, departamento veiklos planuose nėra nė vienos priemonės, skirtos kelionių organizatorių veiklos stebėsenai ir kontrolei.
Turizmo departamento direktorė Raimonda Balnienė vietos turizmo įmonėms siūlo civilinę atsakomybę draustis ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų, išvykstamojo turizmo bendrovėms – 50 tūkst. eurų (be užsakomųjų skrydžių) ir 150–200 tūkst. eurų (su užsakomaisiais skrydžiais), be to, jos savo svetainėse ir sutartyse turėtų skelbti draudimo sumas.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovas Feliksas Petrauskas priekaištavo, kad tarnyba nėra gavusi prašymų įvertinti kelionių organizatorių ir klientų sutarčių.
„Tai yra labai blogai, kodėl pati tarnyba nesiekia gauti ir įvertinti tų sutarčių“, – priekaištavo Seimo narė Zita Žvikienė. Ji taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje nėra fondo, kuris padėtų finansiškai nukentėjusiems turistams.
Ūkio ministerijos Turizmo ir kurortų plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Laura Čepukaitė informavo, kad įkurti fondą ministerija siūlė dar 2011 metais, bet parlamentinis Ekonomikos komitetas tam nepritarė.
„Tie fondai, kurie finansuojami valstybės lėšomis, neveikia taip efektyviai, kad susigrąžintų lėšas“, – teigė komiteto narys liberalsąjūdietis Eligijus Masiulis.
R. Balnienė siūlo valstybei apsispręsti, ar kelionių organizatorius reikėtų griežtai kontroliuoti, ar kaip tik mažinti jos administracinę naštą.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė sako, kad neįmanoma turizmo bendrovių veiklos reguliuoti taip, kaip bankų.
„Neturėtų būti šis sektorius kaip bankų veikla reguliuojama, komerciniai santykiai – geriausia savikontrolė“, – teigė Ž. Gavelienė. Pasak jos, Europoje kelionių organizatoriai nėra reitinguojami.
Lietuvos turizmo asociacijos viceprezidentas Romas Vitkauskas pareiškė, kad tik 1 proc. turizmo įmonių veikla yra rizikinga.
R. Balnienė teigė, kad dabar veikiantys 163 kelionių organizatoriai veikia gerai.
„Jie atitinka įstatymų reikalavimus, jeigu jos dirbs sąžiningai, problemų nebus“, – teigė R. Balnienė.
Turizmo departamentas nereikalauja, kad kelionių organizatoriai jam pateiktų auditorių išvadas dėl įmonių veiklos.
Valstybės kontrolė nėra atlikusi specialaus kelionių organizatorių veiklos audito.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
