Rusijos partnerės Muitų sąjungoje – Baltarusija ir Kazachstanas – neparems importo iš Ukrainos apribojimo.
Rusijos partnerės Muitų sąjungoje – Baltarusija ir Kazachstanas – neparems importo iš Ukrainos apribojimo.
Birželio 27 d. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė ekonominę Asociacijos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dalį. Vienas iš esminių sutarties punktų – laisvosios prekybos zonos tarp Ukrainos ir ES įvedimas bei importo mokesčių panaikinimas. Rusijos valdžia išreiškia baiminimąsi, jog dėl to po ukrainietiškų prekių priedanga į Muitų sąjungą pradės plūsti pigios europietiškos prekės, rašo newsru.com.
Rusijos valdžios atstovai tikėjosi, kad pavyks įvesti iš Ukrainos importuojamų prekių apribojimus, tačiau tam būtinas kitų Muitų sąjungai priklausančių valstybių pritarimas. Atitinkamas siūlymas buvo išsakytas birželio 23 d. Sočyje įvykusiame Eurazijos ekonominės komisijos tarybos posėdyje, tačiau tiek Baltarusija, tiek ir Kazachstanas atmetė šį Maskvos siūlymą.
Prieš šį posėdį gerai informuoti šaltiniai pasakojo žurnalistams, jog šio posėdžio metu Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas gali sutarti imtis bendrų ekonominio reagavimo priemonių dėl Ukrainos pasirašytos Asociacijos sutarties. Tačiau po susitikimo pirmasis Rusijos vicepremjeras Igoris Šuvalovas pareiškė, kad sprendimas dėl nacionalinės rinkos apsaugos bus priimtas Rusijos vyriausybės, o ne Eurazijos ekonominės komisijos lygmeniu. Tiesa, jis nepaaiškino, kaip tai įmanoma techniškai.
Ekspertų teigimu, sustabdyti Ukrainos produkcijos srautą be kaimynių palaikymo sudėtinga. Be to, Rusijos sprendimas vienašališkai panaikinti nulinius muitus bei kontroliuoti gabenamas prekes iš kitų laisvosios prekybos zonos valstybių kelia abejonių dėl pačios Muitų sąjungos idėjos.
Siekdama „apsisaugoti“ Rusija gali pritaikyti 6-ąjį laisvosios prekybos zonos Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje (NVS) priedą. Remiantis šiuo priedu, laisvosios prekybos zonos narės, tarp kurių yra ir Ukraina, gali nustatyti nenulinius muitų mokesčius kitoms šios zonos narėms tuo atveju, jei užfiksuotas ženklus užsienio prekių importo per vienos iš šios zonos valstybių sieną didėjimas.
Kitaip tariant, Rusija gali padidinti muitus iš Baltarusijos ir Kazachstano importuojamai produkcijai tuo atveju, jei jai pavyks įrodyti, jog prekės iš pradžių importuojamos iš ES į Ukrainą, o tada iš Ukrainos patenka į Baltarusijos ir Kazachstano rinkas. Nenuliniai muitai gali būti didesni nei tie, kuriuos valstybė buvo nustačiusi stodama į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).
Kontrolės schema atrodytų štai taip: konkrečių grupių importuojamų prekių apimčių didėjimo atveju Rusijos muitinė reikalautų Baltarusijos ir Kazachstano muitinės tarnybų pateikti informaciją dėl importuojamų prekių srauto didėjimo, o atsiradus būtinybei taikytų taip vadinamąjį rizikos profilį. Tokiu atveju Rusija galėtų didinti importo muitus tam tikroms į rizikos profilį įtrauktoms prekių grupėms iki europinio lygio bei taikyti įprastą prekių įforminimo režimą.
Tačiau ekspertai įspėja, jog be Baltarusijos sutikimo Rusija negalės pritaikyti 6-ojo priedo, o Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka jau yra pareiškęs, kad nemato jokių problemų dėl Ukrainos ir ES bendradarbiavimo ir pabrėžė, kad Ukrainos stojimo į ES bei bendradarbiavimo su Muitų sąjunga problemos pernelyg politizuotos.
Rusijai nebus paprasta sustabdyti į jos teritoriją importuojamų nepageidaujamų prekių srautą, todėl Maskvai teks įtikinti Baltarusiją ir Kazachstaną, jog geriau muitus keisti bendru sutarimu. Jei to padaryti nepavyks, prekės, nuo kurių Rusija ketina „apsiginti“, pradės plūsti į jos teritoriją per Baltarusiją ir Kazachstaną, o Rusijai teks aiškintis savo santykius su Muitų sąjungos partnerėmis.
.gif)
