Valstybės ekonomika negali augti be taupymo, sako Premjeras ir pabrėžia, jog Lietuva yra Vokietijos pusėje, kuri pasisako už finansinę discipliną ir taupymą.
Valstybės ekonomika negali augti be taupymo, sako Premjeras ir pabrėžia, jog Lietuva yra Vokietijos pusėje, kuri pasisako už finansinę discipliną ir taupymą.
Pasak Premjero, diskusija, kuri šiuo metu vyksta, ar reikia stabdyti taupymą ir imtis augimo politikos, labiau yra tarp Šiaurės ir Pietų Europos, o ne tarp skirtingų ekonomikos matymo idėjų.
A. Kubiliaus vertinimu, tos šalys, kurioms iki šiol nesisekė taupyti arba jos to padaryti nesugebėjo, siūlo, jog reikia užsiimti dar didesniu išlaidavimu, galvojant, kad didesnis išlaidavimas paskatins ekonomikos augimą.
„Negali būti augimo be taupymo. Nesusitvarkius su savo šalies finansais, nesusigrąžinus pasitikėjimo tarptautinėse rinkose savo šalies finansais, negalima galvoti apie jokį augimo, nes jo paprasčiausiai nebus. Todėl toje diskusijoje tarp Prancūzijos ir Vokietijos vadovų, kur prancūzai kaip tik ir sako, kad reikia baigti taupymą ir pradėti užsiiminėti tik augimu, vokiečiai sako, kad taupymo negalima atsisakyti, tai mes aiškiai stovime Vokietijos pusėje, ir tai vakar nedviprasmiškai sakiau“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ telefonu iš Vokietijos, kur dalyvauja Baltijos jūros valstybių tarybos vyriausybių vadovų susitikime, kalbėjo Ministras Pirmininkas.
Pasiteiravus, ar sutinka su naujojo Prancūzijos vadovo Francois Hollande`o pozicija, kad ekonomika negali augti, kur vien tik disciplina, A. Kubilius teigė, kad Lietuvos, Baltijos šalių pavyzdys kaip tik ir rodo, kad laikantis disciplinos šalies ekonomika atsigauna sparčiai, krizė peraugo į spartų ekonomikos augimą.
Europos Sąjungoje siūloma įvesti euroobligacijas, šiems siūlymams priešinasi Berlynas, tačiau palaiko Prancūzija. Anot naujojo Prancūzijos prezidento F. Hollande`o, euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonominį augimą.
Daugelis ekspertų anksčiau ragino Europą išleisti bendrų euro zonos obligacijų, kurios padėtų šalims, nukentėjusioms nuo skolų krizės, gauti lėšų su mažesnėmis palūkanomis. Prieš tokį siūlymą pasisakė Vokietija, juk jai tokiu atveju tektų garantuoti investuotojams dėl kitų šalių įsipareigojimų įvykdymo.
Gegužės 22 d. paaiškėjo, jog Vokietija nepakeitė savo nuomonės ir per birželį vyksiantį ES valstybių viršūnių susitikimą reikalaus, kad tokios obligacijos nebūtų išleistos.
