Rusijos atsakas į pradėtą Europos Komisijos tyrimą dėl galimų „Gazprom“ konkurencijos pažeidimų – papildoma dujų tiekimo monopolininko apsauga. Prezidento dekretu įteisinta, kad nuo šiol Lietuva ar kitos Europos šalys dėl mažesnių dujų kainų, o Europos Komisija – dėl informacijos, reikalingos tiriant, ar dujų gigantas nepiktnaudžiavo dominuojama padėtimi rinkoje, turės tartis ne su „Gazprom“, o su Rusijos valdžia.
Rusijos atsakas į pradėtą Europos Komisijos tyrimą dėl galimų „Gazprom“ konkurencijos pažeidimų – papildoma dujų tiekimo monopolininko apsauga. Prezidento dekretu įteisinta, kad nuo šiol Lietuva ar kitos Europos šalys dėl mažesnių dujų kainų, o Europos Komisija – dėl informacijos, reikalingos tiriant, ar dujų gigantas nepiktnaudžiavo dominuojama padėtimi rinkoje, turės tartis ne su „Gazprom“, o su Rusijos valdžia.
Lietuvos atstovų toks Vladimiro Putino žingsnis nestebina, tik esą dar kartą parodo, kas iš tikrųjų sprendžia dujų tiekimo reikalus Rusijoje.
Rusijos prezidentas dar kartą parodė, su kuo teks kalbėtis Europos Komisijai, pradėjusiai tyrimą dėl galbūt konkurenciją pažeidžiančių „Gazprom“ veiksmų, ir Rusijos dujų tiekėjo kainomis nepatenkintoms ES šalims. Jo dekretu strateginės šalies įmonės, tarp jų, žinoma, ir „Gazprom“ , teikti informaciją, keisti sutartis su užsienio pirkėjais ar kainų metodiką nuo šiol galės tik gavusios Rusijos vyriausybės pritarimą. Taip esą bus ginami šalies ekonomikos interesai.
„Dabar visais klausimais dėl informacijos pateikimo, sutarčių keitimo ir akcijų pardavimo reikės kreiptis į federalinę Rusijos valdžią, ir jei tai neatitiks Rusijos ekonominių interesų, užklausos bus atmestos“, – informavo „Gazprom“ valdybos pirmininko atstovas spaudai Sergejus Kuprijanovas.
„Gazprom“ vadovai iš anksto trina rankas – nuo šiol jie apsaugoti nuo prašymų mažinti kainas, teikti nuolaidų, keisti sutartis, kainodarą ar atsakyti į paklausimus iš užsienio. Visas pretenzijas priims speciali, kol kas dar nenurodoma Rusijos valdžios institucija.
Lietuvos atstovai sako nieko naujo iš Kremliaus neišgirdę – dujų tiekimas jau seniai yra šios šalies politikos įrankis.
„Kainos vis tiek priklausė nuo Rusijos pirmųjų vadovų ir visiškai nesvarbu, ar tai „Gazprom“ pats neva derasi, ar tai kažkoks kitoks sprendimas. Nieko naujo čia nematau, tiktai galbūt atsirado daugiau aiškumo, su kuo tiesiai kalbėt reikia“, – teigė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„ Rusijos prezidentas parodė, kad „Gazprom“nesugeba veikti konkurencinėje teisinėje aplinkoje. „Gazprom“ visiškai pralaimėjo tiek Lietuvoje, tiek ginče su Europos Komisija, ir Rusijos prezidentas tą labai aiškiai parodė, perimdamas „Gazprom“ teises į savo rankas. Tai nebėra ekonominis klausimas. Iš tikro tai tampa politikos įrankiu ir tada nebėra kalbos apie komercines derybas. Derybos tampa politinės ir atitinkami keliami reikalavimai už dujų kainą“, – kalbėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Lietuvos atstovų nuomone, „Gazprom“ šaliai, kuri pirmoji nusprendė išskaidyti dujų ūkį, taiko diskriminacines sąlygas – mes už dujas mokame brangiausiai Europos Sąjungoje.
Teisės ekspertai Rusijos veiksmuose įžvelgia atsaką dėl skundų Europos Komisijai.
„Aš sakyčiau, kad tai yra tiesiog atsvara, kadangi Lietuva nesprendė ginčo teisinėmis priemonėmis, o permetė jį politinėmis priemonėmis „aukštyn“ Briuseliui. Lygiai taip pat atsakė ir Rusijos Federacija. Manyčiau, kad tai yra toks žaidimas – tenisas arba „ping pongas“ – mėtymasis kamuoliuku, o tiesiog keičiasi žaidėjai“, – kalbėjo „Baltic Legal Solutions“ vyresnysis partneris Gytis Kaminskas.
Nors Europos Komisija sako „Gazprom“ veiklą pradėjusi tirti gerokai anksčiau, nei gavo Lietuvos skundą dėl pernelyg aukštų gamtinių dujų kainų, „Gazprom“ vadovų teigimu, būtent Lietuva išprovokavo Komisiją pradėti tyrimą.
