Nors algos antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, augo lėčiausiai, jų daugiau nei pakanka nuosavam būstui nusipirkti, tiesa, vis tiek paėmus paskolą. Anot tyrimo, taip yra todėl, kad butai dabar – atpigę, o paskolų palūkanos – rekordiškai mažos.
Nors algos antrąjį ketvirtį Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, augo lėčiausiai, jų daugiau nei pakanka nuosavam būstui nusipirkti, tiesa, vis tiek paėmus paskolą. Anot tyrimo, taip yra todėl, kad butai dabar – atpigę, o paskolų palūkanos – rekordiškai mažos.
Nuomotis būstą Lietuvos gyventojai, palyginti su kitais europiečiais, – ne mėgėjai, o skolinasi jam – sveikai; vakariečiai prasiskolinę daug daugiau, praneša LRT Televizijos laida „Panorama“.
Nekilnojamo turto rinka Lietuvoje kruta: statoma, parduodama, perkama. Tiesa, daugiausiai didžiuosiuose miestuose. Mažesniuose būsto sandorių esą būna tiek mažai, kad net sunku turto vertę ir jo kainos pokyčius fiksuoti.
Apskritai lietuviai – savame būste gyvenanti tauta. Nuoma priimtina tik tada, kol mokaisi, nežinai, kur galiausiai apsistosi ilgam, arba kol sukaupsi pinigų nekilnojamam turtui įsigyti. Nuomojasi būstą maždaug dešimtadalis lietuvių.
„Ypatingai lietuviai išsiskiria nuosavo savo lėšomis įsigyto būsto kiekiu, nes palyginti su ES vidurkiu, tai skirtumas yra daugiau nei dvigubas. Mes labai esam nuosavo būsto kraštas“, – tvirtina „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Savame būste gyvena 88 proc. žmonių. Norėtų gyventi – 96 proc. Daugiau nei Lietuvoje savų namų turi tik rumunai ir bulgarai. Tiesa, lietuviai nekilnojamojo turto masiškiausiai prisipirko per privatizavimą, pasibaigus sovietmečiui.
Antrąjį šių metų ketvirtį, anot bankininkų pirmąkart suskaičiuoto būsto įperkamumo indekso, dalis žmonių, pavyzdžiui, vilniečiai, jau uždirba daugiau nei pakankamai, kad, 30-čiai metų paėmę paskolą ir jai skirdami trečdalį savo mėnesio pajamų, galėtų nusipirkti 55 kvadratinių metrų ploto butą.
„Atlyginimai Vilniuje buvo beveik 10 proc. didesni negu pakankami būstui įpirkti. Nors atlyginimų augimas buvo lėčiausias iš visų Baltijos šalių sostinių, jis siekia 0,3 proc. per ketvirtį, tačiau gana spartų įperkamumo augimą lėmė tai, jog palūkanos ir čia pasiekė naujas istorines žemumas bei 1,2 proc. krito butų kainos Vilniuje“, – sako „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
O štai nuomotis būstą dabar esą gali ir neapsimokėti. Anot pirmo nuomos pajamingumo indekso, nuomininkas, pavyzdžiui, Kaune, per metus sumoka 7,5 proc. to būsto vertės.
„Kai vidutinės paskolos palūkanos siekia 2,5 proc., 3 proc., gal 4 proc., matome, kad nuomos pajamingumas yra žymiai didesnis visuose Lietuvos miestuose, kas reikštų, kad šiuo metu būsto įsigijimas yra racionalesnis pasirinkimas, ir įsigijus būstą palūkanoms per metus būtų išleidžiama mažiau pinigų negu nuomai. Tačiau šiuo metu palūkanos yra istorinėse žemumose“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kita vertus, nuomoti nekilnojamąjį turtą dabar verta – nuomos pajamingumas pastarąjį pusmetį vien augo, nes pigo butai. O Klaipėdoje ir Kaune dar ir pati nuoma brango.
