Vilniuje aktyviai perkami butai. Per pirmąjį ketvirtį jų nupirkta 53 proc. daugiau, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Pastaruoju metu paspartėjo ir kainų augimas, tačiau nekilnojamojo turto kainos vis dar nepasiekė ikikrizinio lygio.
Vilniuje aktyviai perkami butai. Per pirmąjį ketvirtį jų nupirkta 53 proc. daugiau, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Pastaruoju metu paspartėjo ir kainų augimas, tačiau nekilnojamojo turto kainos vis dar nepasiekė ikikrizinio lygio.
„Swedbank“ analitikai ketvirtadienį pristatė būsto rinkos tendencijas. Per penkis mėnesius Vilniuje butų kainos išaugo net 8 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
„Mes nebesitikime tokio spartaus aktyvumo augimo. Pastaruoju metu aktyvumas kiek atslūgo, vidutinė kaina toliau didėja. Palyginti su piku tiek kainą, tiek aktyvumą, tai sausį gegužę aktyvumas yra 9 proc. mažesnis nei piko metu. O kaina – vis dar 30 proc. mažesnė nei piko metu“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Būsto rinkos aktyvumo ir kainų augimo pikas buvo pasiektas 2007-2008 metais. Piko lygį, pasak ekonomistės, nekilnojamojo turto kainos galėtų pasiekti šio dešimtmečio pabaigoje.
Augant nekilnojamojo turto kainoms, mažėja gyventojų galimybės nusipirkti būstą Vilniuje. Pernai vilniečiai galėjo sau leisti įsigyti 72 kvadratinių metrų būstą, šiemet – 71 kvadratinio metro. Tuo metu Rygoje būsto, kurį gali įsigyti gyventojas, plotas išaugo nuo 82 iki 90 kvadratinių metrų. Talino gyventojai gali leisti sau nusipirkti butą iki 79 kvadratinių metrų ploto.
Pasak V. Šeškutės, būsto įperkamumas nemažės, jeigu nekilnojamojo turto kainos augs maždaug tokiu pačiu tempu, kaip ir atlyginimai – apie 5 proc.
Sandorių NT rinkoje šiuo metu yra sudaroma tik 9,2 proc. mažiau, nei piko metu. Dėl to kyla įtarimas apie naujo burbulo formavimąsi.
Pagrindinė priežastis, dėl kurio keliamas klausimas, ar Lietuvoje formuojasi naujas nekilnojamojo turto burbulas, yra ta, kad sandorių skaičius mažai atsilieka nuo krizės. Tačiau aktyvumas dar nereiškia burbulo formavimosi. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad burbulo ženklų Lietuvoje nėra. NT nebėra pervertintas, o gyventojai perka būstą dėl to, kad turi tam lėšų. Per pastaruosius penkerius metus gyventojai sukaupė daug lėšų. Nekilnojamojo turto rinką atvėsino atsakingo skolinimosi taisyklės, numatančios, kad gyventojas turi įnešti pradinį įnašą, pirkdamas būstą.
„Kita priežastis – gyventojai, laukdami euro įvedimo, priima sprendimus, susijusius su savo santaupomis“, – sakė ekonomistas.
Dauguma sandorių yra sudaroma nuosavomis lėšomis, o ne imant paskolas. Grynųjų pinigų kiekis nuo praėjusių metų pabaigos sumažėjo 826 mln. Lt.
Kainos į viršų nešoks
Vilniuje butų kainos per penkis mėnesius augo 8 proc. Gegužę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje metinis butų kainų augimas viršijo 10 proc.
N.Mačiulis sakė, kad NT kainos turėtų augti nuosekliai. Tą visų pirma leidžia užtikrinti didelė butų pasiūla. Iki krizės butų trūko, todėl jų kainos ir kilo kaip ant mielių.
Be to, ekonomisto teigimu, spekuliacijoms kelią užkerta Lietuvos banko patvirtintos atsakingo skolinimosi taisyklės, reikalaujančios sukaupti bent 15 proc. būsto kainos ir paskolos aptarnavimui skirti ne daugiau nei 40 proc. savo pajamų.
.jpg)
