Europos Centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino ir taip rekordiškai žemas bazines palūkanų normas – šios smuko nuo 0,25 iki 0,15 proc. Tokiu žingsniu siekiama skatinti ekonomikos augimą ir išvengti euro zonai gresiančios defliacijos. Apie tai praneša BBC.
Europos Centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino ir taip rekordiškai žemas bazines palūkanų normas – šios smuko nuo 0,25 iki 0,15 proc. Tokiu žingsniu siekiama skatinti ekonomikos augimą ir išvengti euro zonai gresiančios defliacijos. Apie tai praneša BBC.
Indėlių bankams normas ECB nusmukdė iki -0,1 proc., t.y. komerciniai bankai turės centrinei finansų institucijai primokėti už saugomus pinigus. Taip norima paskatinti paskolų verslui teikimą, nes bankai už nedirbančius pinigus nebegaus palūkanų.
Tokio žingsnio ECB ėmėsi pirmasis iš visų keturių didžiųjų pasaulio bankų – ECB, JAV federalinio atsargų banko, Japonijos Centrinio banko ir Centrinio Anglijos banko.
BBC ekonomikos korespondentas Andrew Walkeris teigia, jog „sunku prognozuoti, kokių pasekmių turės toks sprendimas – kaip į tokį neįprastą žingsnį reaguos bankai? Tai, kad ECB tokio sprendimo ėmėsi ekonomiškai neaiškiu laikotarpiu, rodo, kad nerimas dėl silpno euro zonos ūkio atsigavimo ir galimos defliacijos yra gana didelis“.
Po ECB sprendimo krenta euro vertė ir kyla JAV akcijų rinkos
Po Europos Centrinio banko (ECB) priimto sprendimo nustatyti 0,15 proc. lygio bazines palūkanų normas euro vertė JAV dolerio atžvilgiu iš karto smuko žemiausiai per pastaruosius keturis mėnesius – iki 1,3575 JAV dolerio už vienetą. Apie tai praneša „Reuters“.
Tolesnes ECB kovos su Europos ekonomikos situacija priemones banko vadovas Mario Draghi analitikams bei investuotojams pristatys spaudos konferencijos metu.
„Tai tik labai nedidelis žingsnelis“, – mano banko RBS ekonomistas Richardas Barwellis ir priduria, kad M. Draghi turėtų paskelbti apie papildomas priemones – tik taip jis galės nuraminti rinkas.
„Reuters“ apklausti ekonomistai tikėjosi panašaus žingsnio – buvo prognozuojama, kad bazinės palūkanų normos smuks nuo 0,25 iki 0,1 procento.
Dar praeitą mėnesį buvo pranešama, kad ECB ruošia finansų politikos priemonių paketą, turintį suaktyvinti paskolų teikimą mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat buvo kalbama apie įvykusį palūkanų mažinimą.
„Manau, kad rinkų lūkesčiai labai dideli, – priduria R. Barwellis. – Patenkinti šiuos M. Draghi gali tik prakalbęs apie jau netolimoje ateityje planuojamą ūkio skatinimą – kiekybinį švelninimą“.
M. Draghi: palūkanų normas dar kurį laiką išlaikysime tokias pat – atidžiai stebime infliacijos pokyčius
Europos Centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, po paskelbto banko valdybos sprendimo sumažinti bazines palūkanų normas vykstančioje spaudos konferencijoje nurodo besiimsiantis papildomų priemonių, „kurios skatins paskolų teikimą privačiajam sektoriui“. Apie tai praneša „Reuters“.
M. Draghi nurodo ir toliau siekiantis planinio 2 proc. lygio metinės infliacijos vidurkio, todėl bankas atidžiai stebės kainų kilimo pokyčius euro zonoje. „Paskelbtos bazinės palūkanų normos išliks tokios pat ilgesnį laiką. Jeigu mums pasirodys būtina, aktyviai sureaguosime į kintančią situaciją ir imsimės papildomų beprecedenčių monetarinės politikos priemonių“, – nurodo ECB vadovas savo kalboje.
ECB komerciniams Europos bankams siūlys taikyti ilgalaikes likvidumo didinimo operacijas (angl. LTRO), suteikdamas institucijoms finansavimą, skatins juos ir toliau skolinti savo klientams.
Taip pat spaudos konferencijoje pateiktos ir atnaujintos centrinės finansų institucijos valdybos prognozės dėl infliacijos euro zonoje. Manoma, kad 2014 metais rodiklis pasieks 1,4 proc., t.y. planinis rodiklis kol kas vis dar toli. Tiesa, paskutinįjį 2016 metų ketvirtį kainų kilimo lygis vidutiniškai gali kilstelėti iki 1,5 proc. Beje, dar šių metų kovą buvo tikima, kad infliacija paskutiniais 2016-ųjų mėnesiais sudarys 1,7 proc.
2014-aisiais, anot ECB specialistų, infliacijos lygis sudarys maždaug 0,7 proc., o ne anksčiau prognozuotą 1 procentą. 2015 metais rodiklis kilstelės iki 1,1 proc., nors dar kovą tikėtasi 1,3 proc. kainų augimo.
Manoma, kad euro zonos ekonomika šiais metais vidutiniškai augs 1 proc., 2015-aisiais – 1,7 proc., o 2016 metais – 1,8 procento.
J. Dijsselbloemas sveikina naujas ECB pristatomas ūkio skatinimo priemones
ECB ketvirtadienį pristatomų ūkio skatinimo priemonių laukė daugelis Europos politikų. Daugelis jų ragino kurstyti ūkio plėtrą, todėl tarp analitikų kyla šioks toks optimizmas, teigia euro grupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas. Apie tai praneša „Reuters“.
„Pristatomos priemonės yra pagrįstos. Manau, kad jos atneš daug naudos“, – mano ketvirtadienį seminare Londone dalyvavęs pareigūnas, tačiau primena, kad ECB veiksmai neatšaukia kiekvienos šalies įsipareigojimų pertvarkyti savo ekonomikas.
„Negalime pasikliauti tik monetarine politika. Nemažai darbų dar turime padaryti ir patys“, – teigia jis. Bazinių palūkanų normų mažinimas gali ES šalims narėms suteikti daugiau laiko baigti pradėtas ekonomines reformas, todėl šio negalima švaistyti veltui.
Taip pat J. Dijsselbloemas nurodo, kad ECB valdybos pateiktos atnaujintos infliacijos lygio prognozės „atrodo gana pagrįstos“, todėl pareigūnas institucijos analitikais ar šių prognozėmis neabejoja. Daugiausiai dėmesio jam kėlė įvairūs kilę debatai dėl galimos defliacijos, galėję „iškasti duobę“ rinkoms ir tik dar labiau paskatinti gyventojus atsidėti svarbesnius pirkinius ar investicijas ir iš tiesų sukelti neigiamą infliaciją.
ECB: pigiai skolindami bankams, šiuos skatinsime teikti daugiau paskolų verslui
Didelio masto aktyvų pirkimo, dar vadinamo kiekybiniu švelninimu, kol kas atsisakantis ECB teigia tokį žingsnį pasiliekantis ateičiai ir šiuo metu ekonomiką skatinsiantis kiek kuklesnėmis priemonėmis. Apie tai praneša „Reuters“.
ECB be bazinių palūkanų normų mažinimo ir nepalankių sąlygų bankams tiesiog laikyti savo lėšas atsidėtas atsargoms sukūrimo taip pat ketvirtadienį prakalbs apie kitas finansines priemones.
Tiesa, kiekybinio skatinimo kol kas buvo atsisakyta, tačiau ECB atveria finansų institucijoms savo fondus: per ateinančius ketverius metus ketinama pagal ilgalaikes likvidumo didinimo operacijas (angl. LTRO) bankams iš viso palankiomis sąlygomis paskolinti 400 mlrd. eurų. Tokia schema priimta po to, kai pastebėta, kad dėl gresiančių bankų stresų testų, prieš kuriuos bankai itin didino laisvojo, t.y. į apyvartą nepaleisto, kapitalo apimtis. Dėl tokių veiksmų ir noro geriau išlaikyti laukiančius patikrinimus labai nukentėjo skolinimas Europos įmonėms, todėl šią situaciją ECB skuba taisyti.
„Norime skatinti lėšų teikimą realiajai ekonomikai“, – nurodė ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje.
Bankas taip pat ima vis intensyviau ruošis aktyvais garantuotų obligacijų (angl. asset-backed securities (ABS) supirkimui. Nors ketvirtadienį valdyboje apie jokias galimų tokių veiksmų apimtis dar nekalbėta, tačiau pasiruošimai vis spartėja. Anot M. Draghi, bankas ateityje aktyviai svarstys „paprastų ir skaidrių aktyvais garantuotų obligacijų pirkimą, dirbs su kitomis svarbiomis regiono finansinėmis institucijoms derindamas tokius veiksmus“. Taip centrinė finansinė institucija ketina suteikti daugiau lėšų mažoms ir vidutinėms Europos įmonėms.
