Balandį Lietuvoje buvo fiksuota 0,3 proc. metinė infliacija, tačiau paslaugos brangsta kur kas spartesniu tempu.
Balandį Lietuvoje buvo fiksuota 0,3 proc. metinė infliacija, tačiau paslaugos brangsta kur kas spartesniu tempu.
Specialistai paaiškina, jog tam įtakos gali turėti ir planuojamas euro įvedimas: įmonės baiminasi, kad sulauks sankcijų, jei kainas padidins įvedus eurą, tad jas didina iš anksto.
Šiemet balandį Statistikos departamentas fiksavo, kad sparčiausiai brango viešbučių ir restoranų paslaugos – 2,7 proc. Tai yra viena iš infliacijos sudedamųjų dalių.
Šio paslaugų sektoriaus kainos didėja sparčiausiai iš visų infliaciją sudarančių prekių ir paslaugų: jei 2013 m. sausį–gegužę metinė viešbučių ir restoranų sektoriaus infliacija siekė 2–2,5 proc., tai nuo pernai rugpjūčio iki metų pabaigos ji sudarė 3,2–3,7 proc.
Apibendrinta visų vertinamų prekių ir paslaugų metinė infliacija Lietuvoje jau 9 mėnesius neviršija 0,5 proc. Lietuvos bankas anksčiau skelbė, kad Lietuva iš esmės atitinka būsimoms euro zonos narėms keliamus kriterijus. Europos Komisija patvirtino sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje.
Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas dekanas Pranas Žukauskas paaiškina, kad verslas laukdamas euro kainas gali didinti – tam yra svari priežastis.
„Dabar didinant kainas sankcijų nėra, o įvedus eurą ir nesąžiningai padidinus kainas laukia sankcijos, tad logiška, kad verslas kainas didina dabar. Kol kas labai didelių pabrangimų nematyti, nes infliacija skaičiuojama ir ji žymiai neauga, tačiau kainų padidėjimas, manau, yra neišvengimamas, o šį pusmetį greičiausiai verslininkai kainas bandys šiek tiek patempti į viršų, nes tai darant po Naujųjų metų gresia sankcijos“, – argumentuoja jis.
Visgi Vytauto Didžiojo universiteto ekspertas sako, jog kainos augtų net ir nekeičiant valiutos.
„Kartais euroskeptikai piktinasi, kad Latvijoje kažkas pabrango 2,5 proc., tačiau Lietuvoje nesant eurui ta pati prekė pabrango tiek pat, tad nereikia visko sukarti ant euro. Man susidaro įspūdis, kad nori nenori dėl mažiausios infliacijos bus kaltinamas euras, ką gi, reikės išgyventi tą laiką, visi išgyveno: ir latviai, ir estai“, – kalbėjo optimistiškai nusiteikęs pašnekovas.
Anot jo, galima sakyti, kad pastaruoju metu kainos yra didinamos avansu, nes verslininkai stengiasi pasiruošti iš anksto. Paslaugų sektorius – ne išimtis, nes jiems bet kokį pabrangimą įvedus eurą bus sudėtingiau pagrįsti.
„Paslaugų sektoriuje kainų pabrangimą sunkiau paskaičiuoti, gamyboje gali sudėti, kiek apytiksliai žaliavos kainavo, kiek – darbas, kiek energija, kiek mokesčiai, proto ribose numatyti maržą. O paslaugų srityje sunkiau nustatyti, kiek kainavo žmogui plaukus nukirpti: na, panaudojo brangesnį purškalą ar žirkles, iškart sudėtingiau pamatuoti, kiek brangiau dėl to kainavo paslauga. Be abejo, paslaugų srityje dabar kainoms kilti grėsmė yra didesnė“, – mano P. Žukauskas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas primena, kad paslaugos brangsta dėl gerėjančios ekonominės situacijos.
„Tokios paslaugos kaip viešo maitinimo, apgyvendinimo, taksi, grožio ir sveikatinimo yra plačiau naudojamos asmenų, gaunančių vidutines ir aukštesnes pajamas, šie paslaugų sektoriai gali sau leisti sparčiau didinti kainas, nes jų klientai taip jautriai nereaguoja į brangimą. Kasdieninio vartojimo prekių, ypatingai maisto prekių, vartotojams kaina vis dar yra aktualiausias pasirinkimo kriterijus“, – sako jis.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pastaruosius metus fiksuota didesnė alkoholio ir tabako gaminių infliacija (balandį ji sudarė 3,6 proc.), tačiau tai galima pagrįsti didėjusiais akcizais. Taip pat per pastaruosius metus sparčiau brango maistas ir nealkoholiniai gėrimai (balandį – 1,2 proc.), švietimo (balandį – 1,1 proc.) ir sveikatos paslaugos (balandį – 1 proc.).
