Europos centrinio banko (ECB) skaičiavimu, nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo krizė, iš Rusijos kapitalo nutekėjo galbūt netgi keturis kartus daugiau, nei pripažįsta Kremlius – tai aiškus signalas, jog Vakarų šiai šaliai pritaikytos ekonominės sankcijos nemenkai kenkia Rusijos ekonomikai, skelbia „The Telegraph“.
Europos centrinio banko (ECB) skaičiavimu, nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo krizė, iš Rusijos kapitalo nutekėjo galbūt netgi keturis kartus daugiau, nei pripažįsta Kremlius – tai aiškus signalas, jog Vakarų šiai šaliai pritaikytos ekonominės sankcijos nemenkai kenkia Rusijos ekonomikai, skelbia „The Telegraph“.
ECB prezidentas Mario Draghi teigia, jog pastarosiomis savaitės kapitalo srautai iš Rusijos buvo tokie gausūs, jog pakilo euro kursas – procesas ECB monetarinei politikai sukėlė nepatogumų.
„Pastebėjome, jog kapitalas intensyviai traukiasi iš Rusijos, yra manančių, jog kalbame apie 160 mlrd. eurų sumą (552 mlrd. Lt)“, – teigia banko prezidentas, tačiau nedetalizavo, iš kur gavo tokios informacijos. Kitaip tariant, kalbama apie 222 mlrd. dolerių. Tai kol kas didžiausia suma, kurią tokiame kontekste įvardijo konfidencialia informacija galintis naudotis vadovas.
Rusijos finansų ministerijos skaičiavimais, pirmąjį metų ketvirtį iš Rusijos pabėgo tik 51 mlrd. dolerių (126 mlrd. Lt), nors nėra abejonių, jog bendra suma padidėjo.
„M. Draghi įvardyta suma įspūdinga. Jeigu tai tiesa, tai akivaizdžiai parodo, jog Rusija turi žymiai daugiau problemų, nei mano žmonės. Panašius sprunkančio kapitalo skaičius matėme tik 2008 metų pabaigoje, po „Lehman“ krizės“, – teigia „Standard Bank“ atstovas Timas Ashas.
T. Ashas teigia, jog pastarieji skaičiavimai glumina, nes neatitinka užsienio rezervo duomenų, kuriuos skelbia Rusijos centrinis bankas. Nors šiais metais Rusijos rublis ir smuko 9 proc., jis nežlugo.
Rusijos bankas „Sberbank“ teigia, jog apsikeitimo sandoriai užmaskavo tikrąjį valiutinės intervencijos mastą, tai reiškia, jog iš tikrųjų rezervų turima mažiau nei deklaruojami 477 mlrd. dolerių (1,182 trln. Lt). „Galima teigti, jog centrinis rinkai paskolino brangių rublių, o tie rubliai daugiausia buvo panaudoti perkant tvirtąją valiutą“, – teigiama pranešime.
Nors bėgantį kapitalą šalyje įmanoma sulaikyti sudėtingomis išvestinėmis kredito priemonės, tai trumpalaikis sprendimas.
