Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų pritaria euro įvedimui, rodo vieno didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ užsakymu bendrovės „TNS LT“ atliktas tyrimas.
Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų pritaria euro įvedimui, rodo vieno didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ užsakymu bendrovės „TNS LT“ atliktas tyrimas.
11 proc. apklaustųjų labai pritaria euro įvedimui, 29 proc. – labiau pritaria nei nepritaria. Neapsisprendusių dėl euro buvo kiek daugiau nei penktadalis, likusi dalis gyventojų pasisakė prieš euro įvedimą.
Bendras „Swedbank“ ir „TNS LT“ sudarytas gyventojų pasirengimo eurui indeksas yra 30 iš 100.
„Indeksas ganėtinai žemas, žemesnis nei vidurkis. Balą žemyn tempia gyventojų elgesio komponentas. Tai reiškia, kad gyventojai nelabai ką daro euro pasiruošimu, bet tai normalu, nes tyrimas atliktas šių metų vasarį. Įsisiūbavus informacijos srautui šitas indeksas kils“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Orinta Žvirzdinė.
Jos teigimu, geriausiai euro įvedimui pasirengę 23-35 metų amžiaus žmonės, gyvenantys miestuose ir atsiskaitantys ne grynaisiais pinigais. Tuo tarpu mažiausiai euro įvedimui pasirengę iki 22 metų amžiaus ir vyresni nei 60 metų amžiaus gyventojai, gyvenantys rajonuose ir atsiskaitantys grynaisiais pinigais.
Tyrimas parodė, kad keturi iš dešimties šalies gyventojų atlieka bent vieną veiksmą artėjant euro įvedimui: 24 proc. žino litų keitimo į eurus kursą, po 10 proc. ieško informacijos apie euro įvedimą ir žino, kas bus su jų indėliais litais, pinigais sąskaitose ir kortelėse. Mažiau nei dešimtadalis gyventojų kartais perskaičiuoja kainas į eurus arba žino, kur ir kaip vyks litų keitimas į eurus.
Gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „TNS LT“, vasario 21-28 dienomis apklaususi 510 gyventojų.
Lietuva eurą įsivesti planuoja nuo 2015 metų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
